Antonio Stradivari (raižinio fragmentas, 1886, dailininkas F. D. Hillemacheris)
Antonio Stradivari (raižinys, 1886, dailininkas F. D. Hillemacheris)
Stradivari Antonio (Antonijus Stradivãrijus) 1644?Cremona 1737 12 18Cremona, italų styginių muzikos instrumentų meistras. Žymiausias smuiko konstruktorius. N. Amati mokinys. Iki 1680 dirbo dar ir arfas, liutnias, mandolinas, gitaras. 1680 Cremonoje įsteigė savo instrumentų dirbtuvę. 1690 sukūrė savo smuiko modelį. A. Stradivari smuikas, lyginant su N. Amati, turėjo dailesnius, siauresnius šonus ir liemenį, griežtesnius dekos ir nugarėlės linkius ir ketvirtadaliu negu įprastai ilgesnį korpusą, buvo sodresnio garso, tamsesnės spalvos. 1698–1725 sukūrė savo geriausius instrumentus. Jie buvo gintaro spalvos, su ryškiai raudona klevo nugara, skleidė nuostabų garsą ir nepaprastai lengvą garso rezonansą. Jam priskiriama 1116 instrumentų, tarp jų – apie 600 smuikų, 100 violončelių, 25 altai. Išliko apie 650 A. Stradivari instrumentų.
Nuo 1666 A. Stradivari savo instrumentus žymėjo etiketėmis su lotynizuota pavarde Stradivarius. Meistrauti padėjo jo sūnūs F. Stradivari (1671–1743) ir O. Stradivari (1679–1742), kurie po tėvo mirties sukūrė nemažai gerų instrumentų. A. Stradivari smuikams legendinę šlovę padėjo įgyti smuikininkai virtuozai N. Paganini, H. Vieuxtemps’as, G. B. Viotti ir kiti. Vėliau dauguma meistrų kopijavo A. Stradivari smuiko modelį.
1860