Antònovo sukilmas (rus. Antonovščina), 1920–21 antibolševikinis Rusijos valstiečių sukilimas. Apėmė Tambovo guberniją, kai kuriuos Voronežo ir Saratovo gubernijos rajonus.
Sukilimą suorganizavo eserų partija. Karinis vadovas – Aleksandras Antonovas (1889–1922). Pagrindinė sukilimo priežastis – valstiečių nepasitenkinimas bolševikine karinio komunizmo politika, ypač vadinamuoju maisto atsargų nusavinimu. Sukilėliai t. p. siekė nuversti bolševikų diktatūrą, sudaryti daugiapartinę vyriausybę, grąžinti privačią nuosavybę. 1920 pradžioje sukilėlių buvo 7–8 tūkstančiai, 1921 pradžioje – apie 50 000. Jie naudojo partizaninio karo taktiką. Sukilimo malšinti į Tambovo guberniją pasiųsta V. Antonovo-Ovsejenko vadovaujama Rusijos centro vykdomojo komiteto komisija, karo vadai M. Tuchačevskis (vyriausiasis vadas), J. Uborevičius, Raudonosios armijos junginiai. Jie 1921 08 sukilimą numalšino.
Tambovo krašto partizanų armijos štabo nariai; viduryje – Aleksandras Antonovas (apie 1921)
1852