antrasis atėjimas

antràsis atėjmas, parùzija, krikščionybės tikėjimo tiesa apie išaukštinto Jėzaus Kristaus atėjimą laikų pabaigoje. Krikščionių Bažnyčios Tradicija antrąjį atėjimą sieja su kitomis eschatologinėmis tikėjimo tiesomis, ypač su mokymu apie prisikėlimą iš numirusiųjų, visuotinį teismą ir atlyginimą. Naujajeme Testamente minimas Jėzaus Kristaus sugrįžimas teisti pasaulio (Mt 24, 29–31; 25, 31–46); diena, kada Jėzus Kristus antrą kartą pasirodys (Žyd 9, 28), vadinama Viešpaties diena (1 Kor 1, 8). Laukiant šios dienos reikia budėti (Mt 24, 36–25, 13, Mk 13, 1–37, Lk 21, 5–36), nes bus visiško išganymo ir mirusiųjų prisikėlimo diena (Jn 6, 39–40. 44. 54; 11, 24). Mirusiųjų prisikėlimas, visuotinis teismas bei Jėzaus Kristaus antrasis atėjimas ankstyvuosiuose Bažnyčios tikėjimo simboliuose ir vidurinių amžių Bažnyčios nutarimuose siejama su Jėzaus Kristaus atėjimu teisti gyvųjų ir mirusiųjų. Rytų Bažnyčios Tėvai labiau akcentuoja visuotinį šio būsimojo užbaigimo pobūdį. Kai kurie šiuolaikiniai teologai teigia, kad antrasis atėjimas yra Jėzaus Kristaus pirmojo atėjimo pasekmė. Pasak K. Rahnerio, antrojo atėjimo metu pasaulis prie Dievo priartės labiau nei Jėzus Kristus prie pasaulio.

L: J. Ratzinger Eschatologija Vilnius 1996.

117