Antràsis Lietuvõs Statùtas, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teisės kodeksas, patvirtintas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Seimo ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio. Įsigaliojo 1566 03 11.
Statuto rengimas
1551 Žygimantas Augustas sudarė komisiją Antrajam Statutui rengti. Jai vadovavo kancleris Mikalojus Radvila Juodasis, nariai buvo krašto, kanonų, miestų ir romėnų teisės žinovai, Žemaičių vyskupas J. Domanovskis, Vilniaus vaitas A. Rotundas, Šv. Jono bažnyčios kanauninkas P. Roizijus.
Statuto sandara, reguliavimo sritys
Antrojo Lietuvos Statuto antraštinis lapas (Krokuvos nacionalinio muziejaus Kunigaikščių Čartoriskių biblioteka)
Antrasis Lietuvos Statutas suskirstytas į 14 skyrių ir 363 straipsnius. Apimtimi ir kodifikacijos būdu jis gerokai išsamesnis už Pirmąjį Lietuvos Statutą. Iš šio Statuto perimti straipsniai buvo perredaguoti, papildyti, suskaidyti ar sujungti, perkelti į kitus skyrius. Kiti Antrojo Lietuvos Statuto šaltiniai: 1530–65 Seimo sesijų nutarimai, teismų ir administracijos praktika, paprotinė teisė, naujos didžiojo kunigaikščio duotos privilegijos, kitų šalių teisė ir pačiõs Statuto komisijos veikla. Antrasis Lietuvos Statutas įtvirtino 16 a. vidurio reformas: valstybės administracinį teritorinį suskirstymą į pavietus, bajorų renkamus pavieto, pilies ir pakamario teismus, bajorų dalyvavimą pavietų seimeliuose ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (nuo 1569 Abiejų Tautų Respublika) Seime ir kita.
Santuokos, paveldėjimo ir globos teisės institutai (toliau plėtoti ir Trečiajame Lietuvos Statute), kurie Pirmajame Lietuvos Statute buvo tiesiogiai susieti su žemėvaldos nuosavybės, naudojimo ir disponavimo suvaržymais dėl privalomos karo tarnybos, panaikinus šiuos suvaržymus, iš viešo tapo privačiu interesu. Tai pirkimas–pardavimas, testamento sudarymas, teisės į žemę, medžioklę nustatymas, turtiniai nusikaltimai ir nusikaltimai prieš asmenis. Šie institutai gynimo objektu teismuose tapdavo bajorų iniciatyva.
Statuto pataisos, vertimai, nuorašai
Antrasis Lietuvos Statutas buvo taisomas ir pildomas. 1566 priimta pirmoji pataisa, leidžianti bajorijai laisvai disponuoti visu nekilnojamuoju turtu. 1568 (Gardine) ir 1569 (Liubline) Seimas sudarė Statuto taisymo komisijas. Joms neskubant Statuto taisyti, to darbo ėmėsi pavietų seimeliai ir atskiri nuo Lenkijos valstybės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorų suvažiavimai. Daugiausia taisyta ir pildyta teisminės, baudžiamosios ir civilinės teisės normos. Netrukus po įsigaliojimo Antrasis Lietuvos Statutas buvo išverstas į lotynų ir lenkų kalbas. Antrasis Lietuvos Statutas jo galiojimo laikotarpiu daugintas nuorašais. Neteko galios 1589 01 06 įsigaliojus Trečiajam Lietuvos Statutui.
Mikalojaus Radvilos Juodojo, vadovavusio Antrojo Lietuvos Statuto rengimo komisijai, portretas (vario raižinys, 18 a., dailininkas H. Leibovičius, iš knygos Icones familiae ducalis Radivilianae Nesvyžius 1758)
1566 metų Antrasis Lietuvos Statutas: respublikinės mokslinės konferencijos, skirtos Antrojo Lietuvos Statuto 425-osioms metinėms pažymėti, medžiaga Vilnius 1993; S. Lazutka Lietuvos statutai, jų kūrėjai ir epocha Kaunas 1994.
620
-Lietuvos Statutai; -Lietuvos Statutas