Antrasis pėstininkų pulkas

Antràsis pstininkų pukas, Antràsis pstininkų ddžiojo Lietuvõs kunigáikščio Agirdo pukas, nepriklausomos Lietuvos karinis dalinys (1918–40). Pradėtas formuoti 1918 12 05 Vilniuje. Jį sudarė trys batalionai. 1919 02–08 dalyvavo Nepriklausomybės karo kovose su Raudonosios armijos daliniais prie Žaslių, Kėdainių, Ramygalos, Obelių, Latvijoje, 1919 11–12 – kovose su bermontininkais, kartu su Pirmuoju pėstininkų pulku užėmė Radviliškį. 1919 12 05 gavo oficialų vardą. Ši diena tapo pulko švente (nuo 1936 pulko šventė – 11 21). 1920 08–11 su Lenkijos kariuomene kovėsi prie Seinų (nesėkmingai), Giedraičių. Iš viso per Nepriklausomybės karą žuvo 11 pulko karininkų ir 111 kareivių. Taikos meto nuolatinė pulko dislokacijos vieta – Šančiai (Kaunas) ir Jonava. 1926 07 už kovas pulkui įteikta 2 laipsnio Vyčio kryžiaus vėliava su užrašu: Tėvynės meilė tebus mums vadovas. 1940 07 25 panaikintas oficialusis vardas, vadintas Antruoju pėstininkų pulku. Inkorporavus vadinamąją Lietuvos liaudies kariuomenę į Raudonąją armiją pulkas išformuotas.

Antrojo pėstininkų pulko savanoriai (1919; Lietuvos centrinis valstybės archyvas)

Antrojo pėstininkų pulko bataliono štabas Nepriklausomybės karo užfrontėje prie Kalkuonės (1919 09; Lietuvos centrinis valstybės archyvas)

Pulko vadai: P. Liatukas, V. Grigaliūnas-Glovackis, J. Laurinaitis, J. Petruitis, Bronius Ivanauskas, J. Čaplikas, J. Tumas, A. Špokevičius.

376