antrasis termodinamikos dėsnis

antràsis termodinãmikos dsnis, antràsis termodinãmikos prncipas, nusako izoliuotoje sistemoje vykstančių termodinaminių vyksmų kryptį ir apibrėžia sistemos būsenos funkciją – entropiją S:dS = δQ/T; čia δQ – per grįžtamąjį vyksmą sistemos gautas elementarus šilumos kiekis, T – sistemos termodinaminė temperatūra. Adiabatiškai izoliuotos sistemos entropija negali mažėti, t. y. dS ≥ 0 (lygybės ženklas tinka grįžtamiesiems vyksmams, nelygybės – negrįžtamiesiems). Antrasis termodinamikos dėsnis žodžiais formuluojamas įvairiai, pvz.: šilumos kiekis negali pereiti iš šaltesnio kūno į šiltesnį taip, kad nepakistų kūnų aplinkos būsena (Clausijaus principas; 1850 suformulavo R. J. E. Clausius); negalima viso iš pastovios temperatūros šaltinio paimto šilumos kiekio paversti darbu be kūno arba aplinkos būsenos pokyčių, pvz., pats kūnas izotermiškai plečiasi arba dalis šilumos kiekio atiduodama aušintuvui (Thomsono principas; 1851 suformulavo W. Thomsonas); taigi neigiama galimybė sukurti II rūšies amžinąjį variklį. Antrasis termodinamikos dėsnis yra statistinio pobūdžio – jis reiškia sistemos, susidedančios iš labai daug netvarkingai judančių dalelių, nuolatinį polinkį pereiti į tikimesnę būseną. Dėl nuolat vykstančių fliuktuacijų šiek tiek nukrypstama nuo antrojo termodinamikos dėsnio, tačiau tie nuokrypiai šioms sistemoms praktiškai nereikšmingi.

2469