antropodicja (antropo… + gr. dikē – teisingumas), filosofinis ir teologinis požiūris, pagal kurį dėl dieviškojo Apreiškimo ir atpirkimo žmogus įgijo autonomiškumą Dievo atžvilgiu ir galimybę savarankiškai kurti gyvenimą, ugdyti savo asmenybę. Žmogaus kūryba laikoma dieviškojo kūrimo tęsiniu. Antropodicėja būdinga moderniajai katalikų ir protestantų teologijai.
Nuorodos
Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
| Autorius (-iai) | |
| Redaktorius (-iai) | |
| Publikuota | |
| Redaguota |