antropològinė mokyklà, kultūros istorijos ir folkloro tyrimo kryptis, pagrįsta teorija apie įvairių tautų ir kraštų žmonių prigimties bendrumą ir vienodus kultūros raidos etapus. Susiformavo 19 a. antroje pusėje Anglijoje. Antropologinės mokyklos pradininkai – E. B. Tyloras, A. Langas, J. G. Frazeris. Mokyklos šalininkai teigė, kad įvairių tautų tikėjimų, papročių, kultūrinės ir meninės raiškos formų panašumus lėmė socialinės raidos dėsningumai. Gretindami primityvių bendruomenių ir civilizuotų tautų kultūrų duomenis įrodinėjo, kad pažinus primityviąsias kultūras galima rekonstruoti civilizuotų tautų religijų, papročių, folkloro ankstyvąsias formas, teigė, jog seniausia religijos forma yra animizmas. Kritikavo mitologinę mokyklą ir siužetų skolinimosi teoriją (neneigė, kad pasakų motyvai ir siužetai migruoja, tačiau teigė, jog svarbiausios priežastys bendrybėms skirtingų kraštų folklore atsirasti yra socialiniai veiksniai). Pakitusi antropologinė mokykla egzistuoja iki šiol.
2511