antropologinė rekonstrukcija
antropològinė rekonstrùkcija, individo dokumentinio portreto atkūrimas pagal kaukolę siekiant buvusio tikro ir atkurto atvaizdų tapatumo. Rekonstrukcija būna grafinė (galvos profilio piešinys) ir plastinė (skulptūros kaukė arba biustas). Antropologinės rekonstrukcijos metodika remiasi ryšiais tarp minkštųjų veido dalių ir kaukolės kaulų dydžio proporcijų, formos bei kaulinių šiurkštumų išvešėjimo laipsnio. Metodikos pagrindus 19 a. pabaigoje–20 a. pirmoje pusėje sukūrė H. Schaffhausenas, J. Kollmannas, W. Büchly, H. von Eggelingas, R. Virchowas (visi Vokietija), W. M. Krogmanas, J. McGregoras, B. Frostas (visi Jungtinės Amerikos Valstijos). Vidurio ir Rytų Europoje plačiai naudojamas M. Gerasimovo (1949; Rusija) antropologinės rekonstrukcijos metodas, kuris padeda iliustruoti žmogaus tapsmo etapus (antropogenezė), paruošti rasinių tipų etalonus (etninė antropologija), identifikuoti asmenybę (teismo medicina), atkurti praeities žymių žmonių portretus.
Lietuvoje antropologinė rekonstrukcija plėtojama nuo 1965. Naudodamas antropologinę rekonstrukciją archeologas V. Urbanavičius atkūrė seniausiųjų Lietuvos gyventojų dokumentinius portretus: akmens amžiaus Kirsnos žmogaus, Turlojiškės žmogaus (1968) ir Duonkalnio žmogaus (1983); geležies amžiaus žmonių iš Veliuonos (1966), Seredžiaus (1967), Krikštonių (1968), Maudžiorų (Kelmės rajono savivaldybės teritorijoje; 1969), Taurapilio, Graužių (1972), Zastaučių (Biržų rajono savivaldybės teritorijoje; 1978) ir Vaitiekūnų (1981); viduramžių žmonių iš Skrebinų (Jonavos rajono savivaldybės teritorijoje), Liepiniškių (1972), Rumšiškių (1970) ir Jakštaičių (1979). V. Urbanavičius atliko plastines rekonstrukcijas pagal kaukoles, rastas Tolminkiemio kapuose nr. 1 ir nr. 2 (1969). Mokslinė komisija nustatė jas esant K. Donelaičio ir T. Ruigio (Tolminkiemio dvaro amtmono). Atkurtas K. Donelaičio portretas įsitvirtino poeto ikonografijoje, juo remiantis sukurtas paminklas, biustas, medaliai. Tyrinėjant Vilniaus arkikatedros požemius (1987–90) iš rastos kaukolės V. Urbanavičius sukūrė Vilniaus vyskupo A. Vainos (1569–1649) skulptūros portretą.
921