Matoš Antun Gustav (Antunas Gustavas Mãtošas) 1873 06 13Tovarnik (Vukovaro-Srijemo apygarda) 1914 03 17Zagrebas, kroatų rašytojas. Vienas žymiausių 20 amžiaus pradžios kroatų ir serbų literatūros kritikų. 1893 paimtas į Austrijos-Vengrijos kariuomenę, 1894 dezertyravo. Gyveno Belgrade, Miunchene, Vienoje, Ženevoje, 5 metus praleido Paryžiuje, susipažino su to meto naujausiais meniniais judėjimais, Ch. Baudelaire’o, parnasiečių ir simbolistų poetika, E. A. Poe, P. Mérimée, G. de Maupassant’o kūryba. Paryžiuje parašė novelių (rinkiniai Skeveldros / Iverje 1899, Naujosios skeveldros / Novo iverje 1900, Pavargę apsakymai / Umorne priče 1909). 1904 grįžo į Belgradą, 1908 jam suteikus amnestiją – į Zagrebą. Kroatijoje parašė kelionių feljetonų, apybraižų, esė (knygos Apybraižos / Ogledi 1905, Horizontai ir keliai / Vidici i putovi, Prie Loboro / Oko Lobora, abi 1907, Mūsų žmonės ir kraštai / Naši ljudi i krajevi 1910, Uždarbiavimas / Pečalba 1913). 1923 išleistas A. G. Matošo poezijos rinkinys Eilėraščiai (Pjesme 1923). Kūrybai būdinga ironija, groteskas, tragikomedijos bruožai, impresionizmo, estetizmo stilistika. A. G. Matošas literatūros kritikos straipsniuose įtvirtino nuostatą, kad literatūrinėje kūryboje svarbiausia meniškumas; turėjo įtakos kroatų literatūros modernėjimui.
2613