Ántverpenas (flamand. Antwerpen, pranc. Anvers), miestas Belgijos šiaurėje, Flandrijoje; provincijos centras.
530 600 gyventojų (2022; aglomeracijoje 1,23 mln. gyventojų). Antverpenas įsikūręs prie Šeldės upės ir Alberto kanalo, 90 km nuo Šiaurės jūros (atstumas Šeldės upe ir Vakarų Šeldės estuarija).
Dievo Motinos katedra Antverpene (1352–1521)
Vienas didžiausių pasaulio jūrų uostų (plotas 138 km2; užima apie 20 km Šeldės dešiniojo kranto; daug šliuzų, terminalų); įvežama nafta, metalų rūdos, javai, pašarai, anglys, mediena, išvežama naftos produktai, metalurgijos, chemijos pramonės produkcija (2017 perkrauta 223,7 mln. t krovinių; antra vieta Europoje po Rotterdamo). Vidaus vandenų uostas. Antverpeno Deurnės apygardoje yra nedidelis tarptautinis oro uostas. Greitasis tramvajus; dalis linijų požeminės (premetro). Naftos perdirbimas (5 įmonės; per metus perdirbama apie 30 mln. t naftos), chemijos (plastikų, dažų, mineralinių trąšų gamyba) ir farmacijos pramonė, laivų statyba, laivų variklių, automobilių (General Motors Corporation, Ford įmonės), vilkikų gamyba, spalvotoji metalurgija (vario lydymas), cemento, medienos apdirbimo, elektronikos, tekstilės, maisto (alaus, aliejaus, malimo, tabako) pramonė.
Deimantų šlifavimas (apie 1/2 pasaulio produkcijos) ir prekyba (apie 70 % pasaulio prekybos apyvartos); deimantų birža. Tarptautinės mugės, parodos. Turizmas. Į šiaurės vakarus nuo Antverpeno yra Doelio branduolinė elektrinė (pastatyta 1974). Apie 40 bankų. 3 universitetai (įkurti 1852, 1965, 1971) 2003 susijungė į Antverpeno universitetą. Karališkoji dailės akademija (įkurta 1663), aukštoji prekybos mokykla, jūreivystės akademija, karališkoji konservatorija (įkurta 1898), tropinės medicinos institutas, architektūros ir miestų statybos institutas. Karališkasis dailės muziejus (įkurtas 1810), P. P. Rubenso namas (17 a. pradžia), etnografijos, jūreivystės, deimantų muziejai. Daugiau kaip 20 teatrų. Zoologijos (įkurtas 1843) ir botanikos sodai. 1920 Antverpene įvyko VII vasaros olimpinės žaidynės.
centrinės geležinkelio stoties rūmai Antverpene (1895-1905, architektas L. Delacenserie)
prieplauka Antverpene
2271
Architektūra
Muziejaus prie upės pastatas Antverpene (2011, architektūrinė bendrovė Neutelings Riedijk Architects)
Šv. Karolio Baromiejaus bažnyčia Antverpene(1621, architektas P. Heissenas)
Šeldė dalija miestą į dvi tuneliais sujungtas dalis. Upės dešiniajame krante išsidėstęs tankiai užstatytas senamiestis su gotikiniais pastatais: Dievo Motinos katedra (1352–1521, ilgis 117 m, vidaus aukštis 40 m; joje yra P. P. Rubenso paveikslų), Šv. Jokūbo bažnyčia (1507, barokinis interjeras įrengtas 1656; joje yra P. P. Rubenso kapas). Centrinės aikštės ansamblis su flamandų renesanso rotuše (1565, manoma, architektas C. Florisas su kitais) ir gildijų namais (1633). Barokiniai pastatai: Šv. Karolio Baromiejaus bažnyčia (1621, architektas P. Heissenas), Karalių rūmai (1745, architektas J. P. Baurscheitas). 20–21 a. raiškesni pastatai: centrinė geležinkelio stotis (1895–1905, architektas L. Delacenserie), oro uostas (1931, architektas S. Jasinskis), dangoraižis Torengebouw (1931, architektas J. Vanhoenackeris), Teismų rūmai (2005, architektūrinė bendrovė Rogers, Stirk, Harbour + Partners), Muziejaus prie upės pastatas (MAS; 2011, architektūrinė bendrovė Neutelings Riedijk Architects), Antverpeno jūrų uosto direkcijos būstinė (2016, architektė Z. Hadid). Skulptūrų parkas Middelheim (įkurtas 1951).
Antverpeno jūrų uosto direkcijos būstinė (2016, architektė Z. Hadid)
1173
Istorija
Dabartinio Antverpeno teritorijoje žmonės gyveno 2 amžiuje. 4–5 a. atsikėlė frankai ir fryzai. Nuo 7 a. Antverpenas minimas istoriniuose šaltiniuose. 1291 gavo miesto teises. 1460 įkurta pirmoji Vakarų Europoje prekių birža; Antverpenas tapo didžiausiu Europos prekybos centru. 16 a. pirmoje pusėje iš Portugalijos pabėgę žydų pirkliai išplėtojo deimantų verslą, suklestėjo Antverpeno tapybos mokykla. Antverpeno miestiečiai dalyvavo Nyderlandų nepriklausomybės kare. Nuo 1585, kai Antverpenas atiteko Ispanijai, iki 1589 gyventojų sumažėjo nuo 80 000 iki 42 000. Pagal 1648 Vestfalijos taiką uždaryta navigacija Šeldės upe (1792 atnaujinta prancūzų). 1713 Antverpenas atiteko Austrijai, 1795 – Prancūzijai, 1815 grąžintas Nyderlandams. Po Belgijos ir Nyderlandų atsiskyrimo (1830) liko Belgijoje. Nuo 19 a. antros pusės nuolat augo (išskyrus Vokietijos okupaciją 1914–18 ir 1940–44). Per II pasaulinį karą vokiečių subombarduotas.
2271