Anykšči ir Ukmergs valstiẽčių bruzdjimas (1545) kilo padidinus valstiečių prievoles, dalį jų pakeitus pinigais.
1543–44 metai buvo labai nederlingi. Valstiečiai ėmė skųstis valdovui savo laikytoju Kmita Kuncevičiumi. Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas 1545 02 skundą atmetė teigdamas, kad valstiečiai patys nenorį eiti lažo ir mokėti mokesčių, nevežą dėklos. Jis įsakė į Anykščius atsiųstam savo dvariškiui Teodorui Katui surinkti iš valstiečių nepriemokas, išreikalauti dėklą, t. p. iš abiejų valsčių suimti po 5 maištininkus ir atgabenti visa tai vietos vežimais į Vilnių.
Valstiečiams, vadovaujamiems Buivydo, pasipriešinus ginklu Teodoras Katas valdovo įsakymo įvykdyti neįstengė. Valstiečius parėmė pristovas, jo padėjėjai, tijūnas. Net įkalinus Buivydą, valstiečiai vis vien atsisakinėjo vežti duokles į Vilnių teigdami, kad tai jiems naujovė. Valdovas nusileido.
Tai – pirmasis žinomas didelis Aukštaitijos valstiečių priešinimasis valdovo pareigūnams.