Anykšči kvárcinio smlio telkinỹs, monomineralinio kvarcinio smėlio telkinys Anykščių rajono savivaldybės teritorijoje, į vakarus nuo Anykščių; didžiausias Baltijos valstybėse. Ištekliai 2015 pabaigoje 3876 tūkst. m3. Susideda iš 7 sklypų (3 iš jų baigti eksploatuoti), naudojami – 2 (2018). Naudingojo sluoksnio storis 1,0–13,8 m, sklypų vidutinis storis 5,5–7,2 m. Slūgso po kvartero nuogulomis, dangos storis 3,9–13,3 m (vidutinis 6,1–8,4 metro). Telkinio smėlis neogeno sistemos, šviesiai pilkas, baltas, kartais gelsvas, daugiausia smulkus (vyrauja 0,1–0,25 mm skersmens grūdeliai), monomineralinis – kvarcas sudaro 98,2–98,5 %. Kartais smėlyje randama gintaro. Telkinio smėlio gavyba (bendrovė Anykščių kvarcas, įkurta 1968) limituojama – per metus leidžiama iškasti ne daugiau kaip 80 000 t. (50 tūkst. m3). Per 2015–19 laikotarpį išgauta 176 tūkst. m3 smėlio.
Anykščių kvarcinio smėlio telkinys
kvarcinio smėlio atodanga Anykščių karjere
Kvarcinis smėlis audojamas stiklo, keramikos, chemijos pramonėje, statyboje, metalurgijoje. Smėlis sodrinamas flotacijos būdu, gaunamas koncentratas (kvarco iki 99,4 %), iš kurio gaminama langų, kineskopų stiklas, o iš pakartotinai flotuoto – krištolas. Iš natūralaus kvarcinio smėlio gaminama stiklo tara; šiek tiek eksportuojama. Kvarcinio smėlio Šventosios slėnyje 1928 rado M. Kaveckis. 1940 pradėta jį kasti stiklo gamybai. 1945 išžvalgyti 3 sklypai šalia Anykščių; iki 1978 buvo išžvalgyti dar 4.
2177