Anžù (Anjou), valdovų dinastija (lentelė). Kilusi iš Anžu (Prancūzija) grafų.
1131–86 valdė Jeruzalės karalystę, 1154–1399 Angliją (Plantagenetai), 1268–82 Siciliją, 1282–1435 Neapolį, 1308–87 Vengriją, 1370–86 Lenkiją.
Jeruzalės karaliais Anžu tapo grafui Fulkui 1129 vedus Balduino II dukterį.
Dinastijos Neapolio atšaka prasidėjo, kai Prancūzijos karaliaus Liudviko VIII Liūto sūnus, Anžu, Meno ir Provanso grafas Karolis I Anžu, popiežiaus remiamas užėmė Sicilijos karalystę (1266); jai suskilus Anžu liko Neapolio karaliais.
Nutrūkus Arpadų vyriškajai linijai (1301), po 7 metus trukusio karo Vengrijos sostą užėmė iš Anžu dinastijos Neapolio atšakos kilęs Karolis Robertas, Stepono V (Vengrijos karalius 1270–72) proanūkis. Sudarius asmeninę uniją Anžu dinastijos Vengrijos karalius Liudvikas I Didysis, paskutiniojo iš Lenkijos valdovų Piastų Kazimiero III Didžiojo sesers sūnus, tapo Lenkijos karaliumi.
1