apãštališkieji bróliai, patariẽčiai, 13–15 a. religinis judėjimas Vakarų Bažnyčioje. Parmoje 1260 G. Segarelli pasiskelbė vieninteliu apaštalo Petro įpėdiniu. Jis teigė, kad apaštališkieji broliai turi pakeisti Romos Katalikų Bažnyčią, reikalavo grįžti prie apaštalų gyvensenos, griežtos atgailos, atsisakyti nuosavybės. Neigė tuometinę teisę, bažnytinę hierarchiją, apeigas.
Liono II susirinkimas (1274), Würzburgo sinodas (1287), popiežiai Honorijus IV ir Mikalojus IV, Parmos inkvizicija pasmerkė apaštališkuosius brolius kaip eretikus. 1300 G. Segarelli sudegintas Parmoje.
Apaštališkiesiems broliams pradėjo vadovauti Dolcino, kuris 1304 surengė sukilimą Pietų Italijoje. Popiežius Klemensas V paskelbė prieš apaštališkuosius kryžiaus žygį ir 1307 sukilimą nuslopino. Dolcino buvo sudegintas. Apaštališkieji broliai po 1403 nebeminimi.