apãtija (apathia < gr. apatheia – bejausmiškumas), abejingumas sau ir aplinkai. Atsiranda sergant psichikos, nervų sistemos, kai kuriomis vidaus organų ir belatakių (endokrininių) liaukų ligomis. Apatija gali apimti žmogų fizinio ir psichinio išsekimo metu. Ligonis dažnai guli lovoje, nieko neveikia, nerodo iniciatyvos, nebendrauja, niekuo nesidomi, blogai orientuojasi aplinkoje, tenkina tik fiziologinius poreikius. Ligonio veidas abejingas, be jokios emocinės išraiškos. Apatija gydoma šalinant ją sukėlusias priežastis, vitaminais, nervų sistemą stiprinančiais vaistais.
1143