apdaila
Viktoro Emanuelio II galerijos pastato vidinė ir išorinė apdaila
apdailà, gaminių, konstrukcijų ir detalių paviršių dailinimas arba dengimas kitomis medžiagomis. Teikia dekoratyvumo, gerina kai kurias technines savybes (didina atsparumą drėgmei, šalčiui, mažina šilumos, garso laidumą). Pastatų apdaila būna išorinė (gerina konstrukcijų išvaizdą ir atsparumą atmosferos poveikiui) ir vidinė (puošia patalpas, izoliuoja šilumą, garsą, drėgmę). Išorinės pastatų sienos tinkuojamos paprastuoju arba dekoratyviuoju tinku, dažomos, dengiamos akmens, keramikos, stiklo apdailos plytelėmis ir plokštėmis, aliuminio lakštais; modulinių spalvotų plytų mūras, specialus klojiniuose lietas betonas yra savaime dekoratyvūs. Unikalių pastatų stogai, kai kurios architektūrinės detalės dengiamos nerūdijančių spalvotųjų metalų lakštais ir plokštėmis. Vidinės gyvenamų patalpų sienos tinkuojamos, dažomos, klijuojamos apmušalais, visuomeninių patalpų – be minėtųjų apdailos būdų, dar dengiamos akmens, keraminėmis, stiklinėmis plytelėmis, vitražiniu stiklu, medienos plokštėmis ir kitomis medienos medžiagomis, plastikais, dekoratyviais audiniais.
Patalpų, kurioms būtina gera akustika, sienos ir lubos išklojamos akustinėmis medžiagomis, drėgnų (plaukymo baseinų, pirčių, virtuvių, vonių) ir specialių patalpų (laboratorijų, operacinių) sienos – glazūruotomis keraminėmis, stiklinėmis, plastikinėmis plytelėmis. Šalti ir karšti paviršiai izoliuojami termoizoliacinėmis medžiagomis. Unikalių pastatų apdailai kai kada naudojami ir monumentaliosios bei dekoratyvinės dailės kūriniai (freskos, bareljefai, sgrafitas, metalo plastika). Baldų apdaila ir kitų dirbinių iš paprastų rūšių medžių medienos paviršiai faneruojami brangmedžiu, dengiami plastikais, dažomi, poliruojami, lakuojami, dekoruojami inkrustacijomis, raižiniais, tekintomis detalėmis. Natūralaus akmens blokų ir plokščių paviršius apdailinamas mechaninėmis priemonėmis – šlifuojamas, poliruojamas, šiurkštinamas (tašomas, apskaldomas kaltu, plaktuku). Šlifuotas paviršius yra matinis, poliruotas blizga; šiais būdais apdailinami gražaus rašto ir spalvoti akmenys. Po šiurkštinimo vienspalvio, be rašto akmens paviršius įgauna uolinę, rupią ar glotnią faktūrą. Audiniai (audinių apdaila), oda, kailiai apdailinami ir jų gaminių savybės gerinamos cheminėmis medžiagomis ir mechaniniu apdorojimu.