apdrabà, šlãpio sniẽgo apdrabà, tirpstančio sniego krituliai, prilimpantys prie medžių šakų, susikaupiantys ant namų stogų, elektros laidų ir įvairių kitų daiktų.
Susidaro krintant vidutinio intensyvumo, stipriai arba liūtinei šlapdribai, kai prie žemės paviršiaus oro temperatūra yra teigiama (nuo 0 iki 3 °C), o debesų lygyje – neigiama; būdinga šiltosioms ciklonų dalims. Oro sluoksnio su teigiama temperatūra storis turėtų būti ne didesnis kaip 300 m (kad snaigės krisdamos nespėtų ištirpti). Po šlapdribos staiga atšalus arba kai šlapdriba krinta esant žemesnei negu 0 °C oro temperatūrai (šiuo atveju debesų lygyje oro temperatūra artima nuliui, o prie žemės – neigiama), šlapias sniegas gali virsti apšalu. Apdrabos sluoksnio storis priklauso nuo meteorologinių sąlygų ir sinoptinės situacijos – šlapdribos intensyvumo, kritulių trukmės, vėjo greičio, oro temperatūros. Meteorologijos stotyse šlapio sniego apdrabos sluoksnio storis matuojamas specialiomis lijundros matuoklėmis. Atsižvelgiant į šlapio sniego arba apšalo sluoksnio storį apdraba gali būti vertinama kaip pavojingas arba stichinis meteorologinis reiškinys.
apdraba
Dėl šlapio sniego apdrabos susidariusios papildomos apkrovõs dažnai virsta medžiai, lūžinėja jų šakos, trūkinėja elektros perdavimo linijų laidai, įgriūva stogai, sutrinka eismas automobilių keliuose.
Lietuvoje
nuo apdrabos svorio palinkę ir nuvirtę medžiai
Lietuvoje apdraba pasitaiko spalio–balandžio mėnesiais. Kai šlapio sniego arba apšalo storis siekia 11–34 mm, reiškinys priskiriamas pavojingų meteorologinių reiškinių, kai 35 mm arba didesnis – stichinių meteorologinių reiškinių kategorijai. Stichinės apdrabos reiškinys Lietuvoje nėra dažnas – nuo 1961 yra užregistruota 11 atvejų. Pvz., 1980 02 22–25 (Biržuose) didžiausias sudėtinio apšalo ir šlapio sniego apdrabos skersmuo siekė 68 mm, apšalo masė sudarė 152 g/m, 1985 11 12–13 (įvairiuose Lietuvos rajonuose) – skersmuo 60–130 mm, storis 30–40 mm, masė 504 g/m, 1992 10 22–23 (Rytų Lietuvoje) – storis 20–25 mm, masė – 250–280 g/m; nuo apšalo svorio trūkinėjo elektros laidai, virto stulpai, lūžo medžiai. 2021 01 26–27 pavojingą apdrabos sluoksnį (didžiausias storis užregistruotas Varėnoje – 28 mm) šlapdriba suformavo Pietų ir Pietryčių Lietuvoje; virstantys medžiai nutraukė elektros tiekimo linijas, nukentėjo apie 150 000 namų ūkių.
nuo apdrabos svorio nuvirtęs medis
1163