Apeninų pusiasalis

Apennų pùsiasalis (Penisola Appenninia) yra Pietų Europoje, tarp Adrijos, Jonijos, Tirėnų ir Ligūrijos jūrų. Plotas 149 000 km², ilgis 1100 km, plotis 150–200 kilometrų. Apeninų pusiasalis sudaro apie 1/2 Italijos teritorijos; be to, jame yra Vatikanas ir San Marinas. Adrijos jūros krantas nelabai vingiuotas, išsiskiria tik Gargano pusiasalis prie Manfredonijos įlankos. Pietryčiuose yra dideli Salentinos ir Kalabrijos pusiasaliai, atskirti Taranto įlankos. Tirėnų jūros krantas vingiuotas (Giojos, Šventosios Eufemijos, Policastro, Salerno, Neapolio, Gaetos įlankos), priekrantėje daug salų. Messinos sąsiauris skiria Apeninų pusiasalį nuo Sicilijos salos.

Išilgai viso Apeninų pusiasalio tęsiasi Apeninų kalnai. Pakrantėse – žemumos. Vakarinėje pakrantėje, netoli Neapolio, yra Vezuvijaus ugnikalnis ir vulkaninė kalvota lyguma – Flegrėjaus Laukai. Klimatas subtropinis mediteraninis, tarpukalnių įdubose žemyninis. Sausio vidutinė temperatūra šiaurėje apie 0 °C, pietuose iki 11 °C, liepos vidutinė temperatūra 27–28 °C; kartais pietuose, pučiant sirokui, temperatūra pakyla iki 40–45 °C. Kritulių 500–1500 mm per metus (daugiausia žiemą ir pavasarį), vakarinėje pakrantėje ir Ligūrijos Apeninų vakariniuose šlaituose iki 3000 milimetrų. Daug upių: Tibras, Arno, Volturno; jos trumpos, žiemą vandeningos, vasarą seklios. Yra kãrinių ir vulkaninių ežerų, karstinių šaltinių. Apeninų pusiasalio vidurinėje dalyje susitelkę didžiausi ežerai: Trasimeno, Bolsenos, Bracciano.

Apeninų pusiasalis

Apeninų pusiasalis (Apeninų kalnų Corno Piccolo kalnas)

Žemumose ir kalnų šlaituose iki 500–800 m aukščio auga kietalapiai visžaliai medžiai ir krūmai, auginami citrusiniai augalai, vynmedžiai, alyvmedžiai; aukščiau – plačialapių, spygliuočių miškai, pievos, ganyklos. Didžiausi miestai: Roma, Neapolis.

Apeninų pusiasalis

2784