pigmentiniai apgamai
ãpgamas (naevus), ribota dėmė arba išauga, atsiradusi dėl odos struktūrų vystymosi sutrikimo embrioniniame periode. Pagal kilmę apgamai skirstomi į pigmentinius ir kraujagyslinius.
Pigmentinis apgamas
Pigmentinis apgamas – nedidelė (iki 1 cm skersmens) rudos spalvos dėmė arba mazgelis lygiu, kartais grublėtu paviršiumi. Susidaro dėl melanocitų (melaniną gaminančių ląstelių) susikaupimo antodyje, tikrojoje odoje ar jų jungtyje. Halo apgamas – baltas žiedas aplink pigmentinį apgamą – dažnai būna sergant baltme. Displastinis apgamas – įgytas pigmentuotas darinys, atsiradęs dėl atipiškų melanocitų išvešėjimo ir jų susikaupimo odoje, paveldimas autosominiu dominantiniu būdu. Net 30–50 % atvejų iš jų išsivysto odos šeiminė melanoma (polinkis sirgti perduodamas iš kartos į kartą). Įgimtas pigmentinis apgamas būna gimstant ar atsiranda ankstyvoje vaikystėje, įvairaus dydžio (gali apimti didelius odos plotus), kartais padengtas plaukais. Iš jo t. p. gali išsivystyti melanoma.
Kraujagyslinis apgamas
Kraujagyslinis apgamas (hemangioma) yra minkštas, raudonas arba su violetiniu atspalviu, neskausmingas, mažas, būna gimstant arba atsiranda tuoj po gimimo, dažniausiai savaime išnyksta per 5 metus. Kaverninė hemangioma – kapiliarų, venų, arterijų, limfagyslių vystymosi sutrikimas. Savaime neišnyksta. Liepsninis apgamas – raudona ar raudonai violetinė dėmė, atsirandanti dėl kapiliarų išvešėjimo. Atsiranda be aiškios priežasties ar kaip kitų ligų simptomas. Apgamai šalinami operacija, lazerio spinduliais, vaistais.
2506