apgulà, kovos veiksmai prieš kariuomenę (įgulą), iš visų pusių apsuptą įtvirtintame punkte – parengtame ginti mieste, tvirtovėje, pilyje.
Skiriama ikiartilerinė (nuo seniausių laikų iki 15 a. pabaigos), tvirtovių (15 a.–1914), įtvirtintų ruožų (1915–40), miestų gynybos (nuo 1941) apgula. Kai įtvirtinto punkto užimti staigiu puolimu nepavyksta, pradedama taisyklingoji apgula. Ją sudaro 3 etapai: paruošiamasis, šturmo parengimo ir šturmo.
Per paruošiamąjį puolančioji kariuomenė pradeda apsiaustį – stengiasi priešą atkirsti nuo likusių pajėgų, maisto, vandens ir vaistų atsargų. Įtvirtintas punktas žvalgomas. Jei puolantieji neturi pakankamai jėgų šturmui, tenkinasi apsiaustimi. Per šturmo parengimą siekiama priartėti prie puolamojo objekto, naikinama jo ugnies priemonės, atramos punktai, valdymo centrai. Grupės ir daliniai šturmą pradeda nustatytu laiku. Jis sėkmingas, jei apgultieji kapituliuoja arba užimami jų svarbiausi punktai.
taisyklingoji apgula
2156