rūgštyninis apionas (Apion frumentarium)
apiònai (Apioninae), straubliukų (Curculionidae) šeimos vabalų pošeimis. Žinoma apie 1300 rūšių.
1,1–4,3 mm ilgio, kriaušės formos, juodi, raudoni arba tamsiai violetiniai, kartais kojos, antenos ar jų dalis rusvos. Straublelis tiesus, cilindriškas ar lenktas. Antenos nealkūniškos.
Lervos 2–5 mm ilgio, baltos, raukšlėtos, be kojų, šiek tiek pakumpusios, apaugusios retais plaukais. Jų galva rusva.
Lietuvoje
Lietuvoje apie 50 rūšių. Dauguma apionų gyvena ant pupinių, astrinių ar rūgtinių šeimų augalų.
Dobilų galvutėse vystosi raudonųjų dobilų apionas (Apion apricans), juodaūsis dobilinis apionas (Apion aestivum), paprastasis apionas (Apion assimile). Vabalai žiemoja dobilienoje, po nukritusiais lapais ir miško paklotėje. Pavasarį dobilų lapuose jie išgraužia apvalias skylutes. Kiaušinius deda į pradėjusias žydėti dobilų galvutes. Lervos suėda sėklų užuomazgas. Pažeistos dobilų galvutės paruduoja ir nudžiūsta. Jauni vabalai iki rudens minta dobilų lapais.
Dobilų, Vikių, liucernų stiebuose vystosi dobilinis stiebinis apionas (Apion seniculus).
raudonųjų dobilų apionai: a – vabalas, b – lerva, c – pakenktas dobilo lapas
474