apipjáustymas, paprotys, pagal kurį berniukams ir mergaitėms daroma chirurginė genitalijų operacija. Berniukams pašalinama dalis apyvarpės, apipjaustomi varpos galvutės pakraščiai, mergaitėms – varputės apyvarpė, kartais visa varputė, mažosios lytinės lūpos, siaurinamas makšties prieangis.
Apipjaustymas atsirado gimininėje visuomenėje kaip viena iniciacijos apeigų. Berniukus apipjaustydavo egiptiečiai, finikiečiai. Vėliau apipjaustymas tapo judėjų ir musulmonų religiniu papročiu ir yra praktikuojamas iki šių dienų. Judėjai apipjausto aštuonių dienų amžiaus naujagimius, musulmonai – trejų–septynerių metų berniukus. Mergaičių apipjaustymas praktikuojamas daugelio Juodosios Afrikos, kai kurių Vidurinių ir Tolimųjų Rytų tautų. Apipjaustymą išlaikė ir viena kita Australijos, Okeanijos ir Amerikos gentis ar tauta.
Kartais apipjaustymas daromas dėl higienos (Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje) ir gydymo (fimozės ir parafimozės atvejais).
1390