apkaltà (anglų kalba impeachment), parlamentinė procedūra, taikoma aukščiausiems valstybės pareigūnams ar parlamento nariams, šiurkščiai pažeidusiems konstituciją, sulaužiusiems priesaiką ar kilus įtarimui, kad jie padarė nusikaltimą.
Apkaltos organizavimas
Kaltinimą paprastai formuluoja žemieji, svarsto – aukštieji parlamento rūmai. Sprendimas aukštuosiuose rūmuose priimamas kvalifikuota balsų dauguma. Pareigūnas paprastai šalinamas iš pareigų, po to jis gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Pirmą kartą apkaltos procesas organizuotas Anglijoje 1376; didžiausią politinę reikšmę turėjo 17 amžiuje parlamentui kovojant su teisėjais ir ministrais – karaliaus favoritais. Apkalta buvo taikyta Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentams: A. Johnsonui (1868, nepritarta), R. Nixonui (1974, atsistatydino pats), B. Clintonui (1998, nepritarta).
Apkaltos procesas Lietuvoje
Lietuvoje apkaltą gali taikyti Lietuvos Respublikos Seimas Lietuvos Respublikos Prezidentui, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos Respublikos apeliacinio teismo pirmininkams ir teisėjams, Seimo nariams. Apkalta gali būti pradedama ne mažiau kaip 1/4 visų Seimo narių, Prezidento, o Aukščiausiojo ir Apeliacinio teismų pirmininkams ir teisėjams – dar ir teisėjų garbės teismo siūlymu. Pateiktiems kaltinimams ištirti ir išvadoms parengti Seimas sudaro specialią tyrimo komisiją. Asmuo pripažįstamas kaltu įvykdęs inkriminuojamą nusižengimą, jei bent už vieną kaltinimo formuluotę balsuoja 3/5 Seimo narių. Asmuo, kuriam taikoma apkalta, ne vėliau kaip iki balsavimo pradžios turi teisę pateikti pareiškimą atsistatydinti iš pareigų ar atsisakyti Seimo nario mandato. Pareiškimas Seimo nutarimu turi būti nedelsiant patenkintas, o apkaltos procesas nutrauktas. Apkalta taikyta 2004 04 06 Prezidentui R. Paksui (pritarta), Seimo nariams – 1999 A. Butkevičiui (nepritarta), 2010 01 20 Linui Karaliui (pritarta) ir Aleksandrui Sacharukui (nepritarta), 2014 Neringai Venckienei (nepritarta).
2011 01 06 Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžioji kolegija priėmė sprendimą, kuriuo buvo pripažinta, kad Lietuva pažeidė Europos žmogaus teisių konvencijos pirmojo protokolo 3 straipsnį, garantuojantį teisę į laisvus rinkimus, dėl pareiškėjo pasyviosios rinkimų teisės būti renkamam į įstatymų leidybos instituciją apribojimo nuolatinio ir negrįžtamo pobūdžio. Atsižvelgus į sprendimą, 2022 04 21 priimta Lietuvos Respublikos Konstitucijos pataisa (įsigaliojo 2022 05 22), nustatanti, kad asmuo, kurį Seimas už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą arba priesaikos sulaužymą apkaltos proceso tvarka pašalino iš užimamų pareigų ar panaikino jo Seimo nario mandatą, gali užimti Konstitucijoje nurodytas su priesaikos davimu susijusias pareigas, kai nuo Seimo sprendimo dėl pašalinimo ar mandato panaikinimo bus praėję ne mažiau kaip 10 metų.