apklausà, seniausias ir labiausiai paplitęs pirminės sociologinės informacijos rinkimo metodas. Respondentas, jų grupė atsakinėja į raštu (anketoje) ar žodžiu apklausėjo pateiktus klausimus. Apklausa taikoma nepakankamai išnagrinėtoms ir aprašytoms problemoms tirti, kai tiriamojo dalyko arba kai kurių jo ypatybių neįmanoma ištirti stebėjimo būdu. Apklausa būtina reiškinių ar procesų subjektyviems vertinimams išaiškinti, individų nuostatoms, orientacijoms, nuomonėms, tikėjimams ir kitiems visuomeninės ar individualios sąmonės elementams (poreikiams, motyvacijoms, nuotaikoms, vertybėms, įsitikinimams ir kita) tirti. Apklausos gali būti individualios ir grupinės, tiesioginės ir neakivaizdinės, masinės ir ekspertų. Apklausa gali būti vienintelis arba vienas iš kelių informacijos apie socialinį reiškinį šaltinių, kontrolinis (papildomas) metodas tiriamų ypatybių aprašymo ir analizės galimybėms išplėsti, kitais metodais gautiems duomenims patikrinti.
2611