apkrovà, konstrukciją (statinį, įrenginį) veikiančios išorinės jėgos, nuo kurių kinta konstrukcijos įtempiai ir deformacijos. Pagal veikimo pobūdį apkrova skirstoma į statinę (jos didumas, veikimo kryptis ir pridėties taškas nekinta) ir dinaminę (jos didumas, kryptis ar pridėties taškas nuolat kinta). Statinė apkrova gali būti nuolatinė (veikianti visą laiką) ir laikinoji; pastaroji – ilgalaikė (pvz., stacionarių įrenginių) ir trumpalaikė (pvz., pravažiuojantis traukinys). Pagal jėgų veikimo pobūdį apkrova būna koncentruota, veikianti labai mažą konstrukcijos dalį (tašką), ir išskirstyta konstrukcijos paviršiuje arba visame tūryje. Projektuojant statybines konstrukcijas jų stiprumas, stabilumas apskaičiuojamas pagal norminę apkrovą, atitinkančią normalias konstrukcijos eksploatavimo sąlygas, ir skaičiuojamąją apkrovą, įvertinančią visus teoriškai įmanomus nepalankius atvejus. Apkrova, nuo kurios deformuojamoji konstrukcija (pvz., strypas) pasidaro nestabili, vadinama kritine (klupdymas).
802