aplãzija (aplasia < a… + gr. plasis – susidarymas, formavimasis), vystymosi anomalija – kūno dalies, organo arba jo dalies, audinio neišsivystymas. Aplaziją sukelia paveldimi faktoriai (genų ir chromosomų mutacijos), gemalo, vaisiaus ar gimusio individo pažeidimas kenksmingais veiksniais (radioaktyviosiomis, nuodingomis medžiagomis, infekcija). Kai būna neišsivysčiusi galva, kai kurios galvos ir nugaros smegenų dalys, širdis, vaisius žūva. Esant vieno iš porinių organų (pvz., inkstų, šlapimtakių) aplazijai dažnai kitas išsivystęs organas padidėja ir jį pavaduoja. Viena dažniau pasitaikančių audinių aplazija – aplastinė mažakraujystė, kai raudonieji kaulų čiulpai virsta geltonu riebaliniu audiniu ir labai mažai gamina arba negamina kraujo ląstelių. Dėl aplazijos ligoniai jaučia silpnumą, neatsparūs infekcijoms, kraujuoja.
1327