aplikãcija (lot. applicatio – pridėjimas), siuvinėjimo būdas. Prie audinio arba odos pagrindo skiautė tvirtinama vienu iš siuvinėjimo dygsnių. Būna dvejopa: įsiuvinė, dar vadinama inkrustacine (audinyje į iškirptą rašto vietą įsiuvamas kitos medžiagos gabalas), ir antsiuvinė (kito audinio arba odos skiautė užsiuvama ant pagrindo). Aplikacija žinota jau senovės Egipte. Europoje plito nuo 13 a., ypač išpopuliarėjo barokiniuose siuviniuose. Buvo aplikuojamos vėliavos, karo žygio palapinės, portjeros.
2972