aplinkõs inžinèrijos mókslas Lietuvojè, aplinkos inžinerijos mokslas Lietuvoje pradėjo kurtis 20 a. 8 dešimtmetyje.
Aplinkos užterštumo tyrimai
kompleksinis oro valymo įrenginys, sukurtas Vilniaus Gedimino technikos universitete
Pirmiausia pradėta tirti darbo aplinkos oro užterštumą pramonės įmonėse. 1970–78 Kauno politechnikos instituto (KPI) Darbo apsaugos katedroje teoriškai ir eksperimentiškai tirtas oro užterštumas tekstilės įmonėse (A. J. Kliučininkas, P. Baltrėnas, Algis Vegys). Sukurta metodų tekstilės dulkių koncentracijai ir dulkių dalelių fizikinėms, mechaninėms ir elektrinėms savybėms, t. p. prietaisų dulkių ir aerozolių koncentracijai nustatyti, nehomogeninių elektrostatinių oro valymo įrenginių; kai kurie jų pripažinti išradimais. Nuo 1978 oro užterštumo statybinių medžiagų ir konstrukcijų įmonėse tyrimai buvo daromi Vilniaus inžineriniame statybos institute (P. Baltrėnas, S. Vasarevičius, Aleksandras Spruogis, Algimantas Bakas, Rolandas Masilevičius).
Tirtos statybinių medžiagų dulkės ir aerozoliai, sukurta dulkėtumo parametrų matuoklių ir kitų prietaisų, oro valymo įrenginių, įtaisų jiems regeneruoti, stacionarių, mobilių elektrostatinių grūdėtųjų filtrų, išleista 10 monografijų ir kitų leidinių; apie 60 sukurtų įrenginių pripažinta išradimais. Kauno technologijos universiteto (KTU) Inžinerinės ekologijos katedros (įkurta 1988, nuo 2010 Aplinkosaugos technologijos katedra) mokslininkai vieni pirmųjų (1994) Lietuvoje aplinkos tyrimams pradėjo taikyti geografines informacines sistemas (Linas Kliučininkas). Kartu su Kauno miesto savivaldybe sukurta Kauno miesto aplinkos oro kokybės stebėsenos sistema (Linas Kliučininkas, M. Mockus, Dainius Martuzevičius), plėtojami miesto transporto taršos poveikio aplinkai ir žmonėms tyrimai, daugiausia teršalų smulkiosios ir labai smulkios frakcijos kietųjų dalelių poveikio tyrimai (Dainius Martuzevičius). Remiantis tyrimų rezultatais rekomenduojamos taršos mažinimo priemonės. Sudaryti Kauno miesto centrinės dalies triukšmo žemėlapiai ir parengtos priemonės akustinei taršai mažinti (Linas Kliučininkas, Darius Šaliūnas, R. Zazerskis). Miesto transporto taršos mažinimui prognozuoti pritaikyti matematinio modeliavimo metodai (Dainius Martuzevičius, Linas Kliučininkas, Saulė Balkevičienė). G. Denafo sutelkta mokslininkų grupė nuo 1998 tiria oro taršos mažinimo galimybes. Svarbesni darbai: kalcio hidrosilikatinių adsorbentų taikymas organinių tirpiklių garams frakcionuoti (G. Denafas), mineralo serpentino naudojimas anglies dioksido chemosorbcijai (Inga Stasiulaitienė), anglies monoksido ir azoto oksidų susidarymo rodiklių nustatymas ir tikslinimas deginant gamtines dujas, mazutą, biomasę, naudotas alyvas, mėsos ir kaulų miltus (Vidas Revoldas, Inga Urniežaitė), aplinkos oro teršalų naudojant biokurą mažinimo galimybių vertinimas (Vidas Revoldas), būsto, kaip netiesioginio aplinkos taršos šaltinio, charakteristikų nustatymas (Denisas Sitnikovas), biomasės ir atliekų pelenų dalelių pasiskirstymo pagal didumą nustatymas (Virginija Skorupskaitė), sunkiųjų metalų išgavimo iš pelenų įvairiomis terpėmis galimybių tyrimas (Adelė Jonušaitė, Vaiva Štrimaitytė), dioksinų ir furanų šalinimo terminiu būdu iš buitinių atliekų deginimo lakiųjų išmetalų galimybių tyrimas (Edmundas Žilinskas), atliekų susidarymo ir tvarkymo prognozinio plano vertinimo modelių kūrimas ir jų pagrįstumo vertinimas (Ingrida Rimaitytė), gyvsidabrio lempų liekanų tvarkymo chemiškai sujungiant gyvsidabrio jonus tyrimas (Inga Urniežaitė), greitųjų elektronų metodo taikymo sierai iš dūmų šalinti galimybės Lietuvos energetikos įmonėse (Kęstutis Zavarauskas). Nuo 1996 Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) tiriami būdai dujiniais teršalais (pvz., sieros, azoto oksidais, ozonu) užterštam orui valyti (P. Baltrėnas, Dainius Paliulis). Išaiškinta teršalų koncentracijos, oro srauto greičio, adsorbento grūdelių ir kitų veiksnių įtaka oro valymo efektyvumui, tyrimų rezultatai apibendrinti P. Baltrėno ir Dainiaus Paliulio monografijoje Adsorbciniai oro valymo filtrai (2002). 21 a. 1 dešimtmetyje svarbiausios oro užterštumo tyrimų kryptys – adsorbcinio oro valymo metodų ir technologijų kūrimas. Sukurtas ir patentuotas sieros dioksido šalinimo iš oro būdas ir oro valymo įrenginys (P. Baltrėnas, Dainius Paliulis); pastarasis veikia recirkuliaciniu režimu ir tinka kompleksiškai iš darbo vietų oro šalinti kietąsias daleles, suvirinimo aerozolį, alyvos rūkus, sieros ir azoto oksidus, ozoną. Tiriant anglies pluoštą nustatyta, kad jis geba kompleksiškai šalinti kietąsias daleles ir dujinius teršalus. Ištirtas orimulsijos naudojimo Lietuvos energetikoje neigiamas poveikis atmosferai, dirvožemiui, vandeniui, įvertinta jos teršalų sklaida ir skvarba dirvožemyje bei jų poveikis dirvožemio organizmams, nustatytos orimulsijos pelenų savybės ir poveikis elektrostatiniam išmetalų valymui, ištirtas orimulsija užterštas vanduo, rekomenduota medžiaga tokiam vandeniui valyti ir kita (P. Baltrėnas, Egidijus Petraitis, S. Vasarevičius). Tiriami ir kiti energetikos objektų taršos šaltiniai, teršalų išsiskyrimo vietos, aplinkos oro tarša, triukšmas, kuriami oro taršos ir triukšmo sklaidos modeliai (Egidijus Petraitis); P. Baltrėno ir kitų monografija Aplinkos apsauga šiluminėje energetikoje (2003). Nuo 1997 oro užterštumo moksliniams tyrimams imta taikyti biotechnologijas. Sukurtas biologinis oro valymo įrenginys su aktyviojo dumblo recirkuliacija (P. Baltrėnas, Aušra Zigmontienė; Lietuvos Respublikos patentas), atlikta tyrimų įkrovai naudojant pušų žievę (P. Baltrėnas, Rasa Vaiškūnaitė), savaimines mikroorganizmų asociacijas (Lietuvos Respublikos patentas), vertinant įkrovos ilgalaikiškumą, analizuojant įvairius konstrukcinius sprendinius (Alvydas Zagorskis). Sukurtas oro valymo biologinis filtras. Tyrimų rezultatai apibendrinti P. Baltrėno, Aušros Zigmontienės, Rasos Vaiškūnaitės monografijoje Oro valymo biotechnologijos (2004).
Nuo 1996 Lietuvos žemės ūkio universiteto (nuo 2018 Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija) Dirvotyros ir agrochemijos katedroje (A. J. Motuzas, Rimantas Vaisvalavičius), Aplinkos inžinerijos institute (Nomeda Sabienė, V. Paulauskas ir kiti) tiriama sunkiųjų metalų sorbcija dirvožemiuose ir jų remediacija, Lietuvos žemdirbystės instituto (nuo 2009 Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras) Agrocheminių tyrimų laboratorijoje (J. Mažvila, A. Antanaitis, D. J. Lubytė ir kiti) – agrofitocenozės taršos sunkiaisiais metalais ir radionuklidais lygis, Lietuvos miškų institute (nuo Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras) – miško fitocenozės taršos lygis (M. Vaičys, Algimantas Raguotis, K. Armolaitis ir kiti). Klaipėdos universitete nuo 2005 tiriama oro teršalų iš laivų emisija, jos didumas, sklaida ir mažinimo būdai (V. Smailys, Kazimieras Daukšas).
mikroorganizmų augimo greičio matuoklis
Atliekų ir fizinės aplinkos taršos tyrimai
Išsamūs atliekų moksliniai tyrimai (savybių, sudėties nustatymas, tvarkymo technologijų kūrimas, sąvartynų poveikio aplinkai vertinimas) pradėti 20 a. 9–10 dešimtmetyje. Jie daugiausia susiję su Lietuvos pramonės plėtra ir atliekų tvarkymo tarptautiniais reikalavimais. Nuo 1980 KTU Procesų valdymo katedroje (įkurta 1962, nuo 2014 Automatikos katedra) atliekami biotechnologinių ir nuotekų biologinio valymo procesų modeliavimo ir valdymo moksliniai tyrimai. Sukurti originalūs biotechnologinių rodiklių tiesioginio ir netiesioginio matavimo metodai bei sistemos, adaptyvaus valdymo strategijos būdai ir sistemos (J. K. Staniškis, D. Levišauskas, R. Simutis, Jonas Bazevičius). Tyrimų rezultatai apibendrinti keliose monografijose, patvirtinta apie 150 išradimų; mikroorganizmų augimo greičio matuoklis (D. Berulis, J. K. Staniškis, R. Simutis, Vytautas Žalkauskas) patentuotas daugelyje užsienio šalių. Už šios srities tyrimus J. K. Staniškiui ir H. Pranevičiui 1989 suteikta LSSR valstybinė premija. KTU Inžinerinės ekologijos katedroje (nuo 2010 Aplinkosaugos technologijos katedra) atliktų mokslinių tyrimų ir skaičiavimo pagrindu parinkta tinkamiausia Kauno miesto nuotekų valyklos ir dumblo apdorojimo komplekso vieta (Ginutis Pranas Kutas ir kiti), sukurta nuotekų valymo technologija, pagrįsta aktyviojo dumblo naudojimu, pritaikyta mažųjų nuotekų valyklų įrenginiams gaminti (įdiegta bendrovėje Dinaitas); įrenginys ORIS 5 (Viktoras Račys) pripažintas 2001 metų geriausiu gaminiu. Naudojant biosorbcijos tyrimų rezultatus sukurta sunkiai skaidomais angliavandeniliais užterštų nuotekų valymo technologija (Viktoras Račys, Daina Kliaugaitė, Irmantas Viliūnas, Inga Urniežaitė, G. Kazlauskas) ir įdiegta bendrovėje Klaipėdos nafta. Svarbesni 20 a. pabaigos–21 a. pradžios atliekų tyrimo moksliniai darbai, atlikti VGTU Aplinkos apsaugos katedroje (įkurta 1991) ir Aplinkos apsaugos institute (įkurtas 2002): biologinių dujų eksperimentiniai ir teoriniai tyrimai (P. Baltrėnas, Aušra Zigmontienė, Audronė Jankaitė), atliekų tvarkymas saugomose teritorijose (S. Vasarevičius), atliekų sudėties, priėmimo į sąvartynus kriterijų tyrimai (S. Vasarevičius, Dainius Paliulis), komunalinių atliekų regioninių sistemų (P. Baltrėnas, S. Vasarevičius, Aušra Zigmontienė), pavojingų atliekų tvarkymo sistemų (P. Baltrėnas, Aušra Zigmontienė, Violeta Čepanko) kūrimas ir diegimas, organinių atliekų biologinio irimo ir kompostavimo procesų tyrimai (S. Vasarevičius, Aušra Zigmontienė, Audronė Jankaitė), organinių atliekų naudojimo biologinėms dujoms gaminti ir energetikos reikmėms tyrimai (P. Baltrėnas, Mindaugas Kvasauskas, Violeta Čepanko) ir kita. Remiantis fitotechnologijomis tiriama teršalų (sunkiųjų metalų, radionuklidų) perėjimas iš dirvožemio į augalus, sunkiųjų metalų, radionuklidų poveikis medžiams, kuriami radionuklidų cirkuliavimo dirvožemyje ir medžiuose modeliai (D. Butkus, E. Baltrėnaitė-Gedienė, Rimantas Beinaravičius, Ingrida Pliopaitė-Bataitienė), ieškoma galimybių, kaip darniai naudoti žemę ir gerinti maisto saugumą, tiriama klimato ir žemėnaudos kitimo įtaka dirvožemio šiltnamio efektą sukeliančioms dujoms. 2002–03 atlikti buvusių SSRS karinių poligonų tyrimai ir įvertintas jų poveikis kraštovaizdžiui, dirvožemiui, paviršiniams vandenims, biologinei įvairovei; išleista P. Baltrėno, Gytauto Ignatavičiaus, R. L. Idzelio, Kristinos Greičiūtės monografija Aplinkos apsauga kariniuose poligonuose (2005). Tirtas antropogeninis taršos poveikis sausumos ir vandens ekosistemoms: medžiojamų žvėrių užterštumas radionuklidais (R. L. Idzelis, Rima Ladygienė, Šarūnas Sinkevičius), žuvų – radionuklidais ir sunkiaisiais metalais (Violeta Čepanko, R. L. Idzelis, V. Kesminas, Vaidas Misius, Gintaras Svecevičius). 2001–04 tirti naftos produktų sorbentai, atitinkantys aplinkosaugos reikalavimus (P. Baltrėnas, Vaidotas Vaišis); kaip sorbentas pripažinta vietinė medžiaga – kiminai (Lietuvos Respublikos patentas); 2007 išleista monografija. Aplinkos apsaugos institute nuo 2002 atliekami kompleksiniai transporto sistemų (daugiausia automobilių ir geležinkelių) taršos tyrimai ir jų poveikio aplinkai vertinimas, aplinkos apsaugos priemonės (P. Baltrėnas, D. Butkus, Dainius Paliulis, Audronė Jankaitė, Agnė Kazlauskienė). Svarbiausios temos: transporto keliamas triukšmo lygis automobilių ir geležinkelių sankirtose, atmosferos tarša anglies oksidu ir aerozolių dalelėmis, dirvožemio tarša sunkiaisiais metalais ir naftos produktais, vandens tarša naftos produktais, chloro junginiais, sniego dangos tarša, laukinių gyvūnų migracija automobilių keliuose. Klaipėdos universitete nuo 2005 tiriama cheminių medžiagų (daugiausia naftos ir jos produktų) gabenimo per jūrų uostus technologijų ypatumai, galimas teršalų poveikis aplinkai, kuriamos cheminių medžiagų krovos ir aplinkos apsaugos efektyvesnės technologijos (V. A. Zabukas, O. Pustelnikovas, Valdas Kvedaras, Audronė Žukauskaitė, Milda Aušrienė, Audra Skaisgirienė). Lietuvos žemės ūkio universitete (nuo 2018 Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija) sukurtas išsklidusios žemės ūkio taršos modelis (1992) ir parengtas Lietuvos dirvožemio erozijos prognozių skaitmeninis žemėlapis (1998; R. Tumas, Antanas Dambrauskas, A. Povilaitis). KTU Aplinkos inžinerijos institute (įkurtas 1991, jo Vilniaus filialas – 2000) nuo 2001 daromi integruotosios atliekų vadybos tyrimai, apimantys atliekų susidarymą ir prevenciją, jų srautų tvarkymo sistemas, pakartotinį atliekų naudojimą ir kita (J. K. Staniškis, Romanas Česnaitis, Julija Miliūtė, J. Glinskaitė). KTU Inžinerinės ekologijos katedra (nuo 2010 Aplinkosaugos technologijos katedra) kartu su kitais KTU padaliniais 2007 parengė komunalinių atliekų tvarkymo plėtros Lietuvoje planą (G. Denafas, Viktoras Račys, Dainius Martuzevičius, Linas Kliučininkas, Ingrida Rimaitytė, Inga Stasiulaitienė, Inga Urniežaitė).
Fizinės aplinkos tarša (triukšmas, virpesiai, jonizuojančioji ir nejonizuojančioji elektromagnetinė spinduliuotė) ypač žalingi darbo ir gyvenamajai aplinkai. 1964 KPI įkūrus Vibrotechnikos mokslinio tyrimo laboratoriją, be mokslinių tiksliosios vibrotechnikos darbų, joje buvo tiriami ir kuriami vibracinės diagnostikos metodai, apsaugos nuo žalingos vibracijos poveikio būdai ir priemonės (K. Ragulskis, Vytautas Nainys ir kiti). Vibracijos ir triukšmo mažinimas tirtas laivuose ir orlaiviuose. 21 a. pradžioje triukšmo ir vibracijos problemos nagrinėjamos VGTU Aplinkos apsaugos katedroje ir Aplinkos apsaugos institute (P. Baltrėnas, D. Butkus, Egidijus Petraitis, Vaidotas Vaišis, Raimondas Grubliauskas ir kiti), Pastatų konstrukcijų katedroje (V. J. Stauskis), Termoizoliacijos institute (Aleksandras Jagniatinskis ir kiti). Tiriamas garsą ir virpesius sugeriančių bei izoliuojančių medžiagų ir konstrukcijų efektyvumas, nustatomas triukšmo lygis, rekomenduojamos triukšmo mažinimo priemonės, sudaromi triukšmo žemėlapiai. 1990 Lietuvos žemės ūkio universitete (J. Deikus, Jonas Juknius, Stanislovas Merkevičius, Petras Vaičiulis) sukurtas stacionarus ir kilnojamasis akustinis bangolaidis-garsintuvas mechaninės vibracijos sklaidai traktorių konstrukcijų elementuose tirti ir aplinkos kokybei vertinti. Jonizuojančioji spinduliuotė ir apsaugos nuo jos tyrimai pradėti 20 a. 6 dešimtmetyje Lietuvos mokslų akademijos Fizikos institute (B. Styra, K. Makariūnas ir kiti). 21 a. pradžioje šie tyrimai, be Fizikos instituto (nuo 2010 Fizinių ir technologijos mokslų centras; V. Remeikis ir kiti), atliekami Botanikos (D. Marčiulionienė ir kiti) bei Geologijos ir geografijos (nuo 2009 Gamtos tyrimų centras; J. Mažeika ir kiti) institutuose, VGTU Fizikos (D. Styro, Nijolė Astrauskienė, A. Girgždys) ir Aplinkos apsaugos (D. Butkus; 2006 išleistas vadovėlis) katedrose. VGTU įvairiems atmosferos, hidrosferos, geosferos pernašos procesams modeliuoti sudarytos kompiuterinės programos (S. Vasarevičius, Dainius Paliulis, Egidijus Petraitis, P. Vaitiekūnas ir kiti). Su Lietuvos energetikos instituto Atsinaujinančių energijos šaltinių laboratorija sukurti atmosferos ribinio sluoksnio matematiniai modeliai, kuriais remiantis vertinama miestų oro kokybė, oro teršalų koncentracijos priklausomybė nuo kitų aplinkos parametrų. 20 a. 10 dešimtmetyje KTU Aplinkos inžinerijos institute pradėta tirti upių ir kitų atvirų telkinių vandens kokybę (J. K. Staniškis, Violeta Vincevičienė, Jolita Kruopienė, Jurgita Vaitiekūnienė, Emilija Jelisejevienė). Sukurta dinaminių modelių, leidžiančių vertinti, prognozuoti ir kontroliuoti paviršinių vandenų kokybę; išleista Violetos Vincevičienės monografija Atvirų telkinių vandens kokybės modeliavimas (1998). Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje tiriami paviršiniai vandenys ir jų poveikis aplinkai. Sudarytas upių potvynių prognozavimo ir rizikos valdymo modelis, parengtas Nemuno žemupio užtvindomų teritorijų skaitmeninis žemėlapis (Antanas Dumbrauskas, Gintautas Mozgiris, Arvydas Šikšnys). Tiriami uždumblėję ežerai ir kuriamos jų valymo bei atgaivinimo technologijos (Antanas Ciunys, L. Katkevičius, J. Juodis). Ištirtas Lietuvos upių hidroenergetinis potencialas ir jo panaudojimo galimybės atstatant ir įrengiant mažąsias hidroelektrines ir jų galimas poveikis aplinkai (P. Punys, J. Jablonskis, J. Burneikis). Atlikta reikšmingų geofiltracijos tyrimų Lietuvos hidrotechnikos statiniuose (Č. L. Ramonas, B. Ruplys). VGTU Hidraulikos katedroje 2000–04 tirta hidrotechninių statinių ir aplinkos sąveika (Narimantas Ždankus, A. Lukianas, S. Vaikasas, V. Šaulys, Remigijus Pekus, Ana Dolgopolovienė), nuo 2005 atliekami žmonių veiklos poveikio upių vaginiams procesams ir vandens kokybei tyrimai (A. Lukianas, S. Vaikasas, B. Čėsna, A. Česnulevičius, V. Šaulys, Ana Dolgopolovienė, Remigijus Pekus, Lina Bagdžiūnaitė-Litvinaitienė). KTU Aplinkos inžinerijos institute t. p. tiriamos cheminės medžiagos gamtinėje ir antropogeninėje aplinkoje, kuriami patikimi cheminių medžiagų vartojimo rizikos vertinimo metodai ir tų medžiagų poveikio aplinkai bei žmonių sveikatai mažinimo priemonės (Jolita Kruopienė, Jolanta Dvarionienė, Romanas Česnaitis, J. K. Staniškis). Išleista Jolitos Kruopienės ir J. K. Staniškio knyga Cheminių medžiagų kontrolė ir vadyba (2003). Nuo 1993 KTU Aplinkos inžinerijos institute kuriama ir diegiama švaresnės gamybos plėtotės ir diegimo strategija (J. K. Staniškis, Ž. Stasiškienė, I. Kliopova, Valdas Arbačiauskas, Valeras Kildišas, Darius Pamakštys). Sukurta originali tokios gamybos galimybių vertinimo įmonėje metodika, kuri įdiegta daugiau kaip 150 Lietuvos pramonės įmonių ir daugelyje užsienio šalių (Kinijoje, Vietname, Tailande, Rusijoje, Ukrainoje, Bulgarijoje, Zimbabvėje ir kitur). Išleista (5 kalbomis) J. K. Staniškio, Ž. Stasiškienės ir Valdo Arbačiausko knyga Švaresnės gamybos koncepcija ir jos taikymas (2001), 2 monografijos (2002, 2004). J. K. Staniškiui už darbų ciklą Prevencinių aplinkos apsaugos strategijų išvystymas ir diegimas Lietuvos pramonėje (1991–2003) 2004 suteikta Lietuvos mokslo premija, 2005 – Valdo Adamkaus premija. Kartu su Austrijos mokslininkais išplėtota metodika aplinkos vadybos išlaidoms įvertinti; išleista J. K. Staniškio, Ž. Stasiškienės, Christine Jasch monografija Švaresnės technologijos, aplinkos vadyba, sąnaudų vertinimas, investicijos ir finansavimas (2005, anglų kalba). Nuo 1998 tiriamas aplinkos vadybos sistemų efektyvumas į šias sistemas integruojant prevencines strategijas (J. K. Staniškis, Audrius Šileika, Tomas Pivoras, Darius Pamakštys, Valeras Kildišas, Valdas Arbačiauskas). Tyrimų rezultatai apibendrinti knygose Aplinkos apsaugos vadyba (2002) ir Prevencinė aplinkos vadyba (2003). 21 a. pradžioje KTU Aplinkos inžinerijos institute pirmą kartą Lietuvoje pradėti ekologinio projektavimo ir darnaus vartojimo moksliniai tyrimai (J. K. Staniškis, Visvaldas Varžinskas, Rasa Uselytė). Sukurtas ekologinio projektavimo sistemos modelis, jo praktinis taikymas išbandytas Lietuvos įmonėse (15 gaminių), išleista monografija (2005). Apie aplinkos inžinerijos tyrimus, susijusius su Ignalinos atominės elektrinės poveikiu aplinkai energetika ir termoinžinerija Lietuvoje. Kai kurios aplinkos inžinerijos programos ir projektai daromi bendradarbiaujant su užsienio šalių mokslininkais. Periodiškai rengiamos tarptautinės mokslo konferencijos.
Aplinkos inžinerijos specialistų rengimas, leidiniai
Aplinkos inžinerijos bakalaurai ir magistrai rengiami KTU (1988–2003 – inžinieriai), VGTU (1993–2003 – inžinieriai), Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (nuo 2001) ir Klaipėdos universitete (nuo 1991).
Mokslininkų darbai apibendrinami monografijose, skelbiami moksliniuose žurnaluose: Journal of Environmental Engineering and Landscape Management (1994–2003 Mokslo darbai. Aplinkos apsauga), Aplinkos tyrimai, inžinerija ir vadyba (nuo 1995). Svarbesni aplinkos inžinerijos vadovėliai: P. Baltrėnas ir kiti Aplinkos apsauga (1996), Antanas Poška, T. Punys Inžinerinė hidrologija (1996), R. Tumas Vandens ekologija (2003), J. K. Staniškis ir kiti Integruota atliekų vadyba (2004), D. Butkus Jonizuojančioji spinduliuotė aplinkoje (2006), P. Baltrėnas, Davidas Ščupakas Technogenezė ir visuomenės sveikata (2007).
2116
1616
2610