aplinkõs óro taršà, kenksmingų medžiagų – teršalų – išmetimas į atmosferą. Kenksmingos gali būti dujinės medžiagos, smulkūs skysčio lašeliai (aerozoliai) arba kietosios dalelės. Teršalai, patenkantys į aplinkos orą, dažniausiai yra antropogeninės kilmės, t. y. jie susidaro dėl žmonių ūkinės veiklos. Žmonių ūkinės veiklos srityse (elektros ir šiluminės energijos gamyba, pramonė, transportas, žemės ūkis) susidaro didžiausi į aplinkos orą patenkančių teršalų kiekiai, tačiau kartais oro tarša gali padidėti ir dėl natūralių gamtos reiškinių, pvz. dėl ugnikalnių išsiveržimų, dykumose pasitaikančių dulkių audrų ar savaime kylančių ir nesuvaldomų miškų gaisrų.
rusvąja anglimi kūrenama Neuratho elektrinė Vokietijoje yra antroji Europos Sąjungoje pagal anglies dioksido taršą
Teršalai
Pagrindiniai teršalai, kurių dėl žmonių ūkinės veiklos į aplinkos orą patenka daugiausia ir kurių išmetamą kiekį Europos Sąjungos šalys yra įsipareigojusios palaipsniui mažinti, yra sieros dioksidas (SO2), azoto oksidai (NOX), nemetaniniai lakieji organiniai junginiai (NMLOJ), amoniakas (NH3), kietosios dalelės. Šalys (tarp jų ir Lietuva), prisijungusios prie Tolimų oro teršalų pernašų konvencijos, privalo užtikrinti, kad nedidėtų ir daugelio kitų antropogeninės kilmės teršalų – anglies monoksido, sunkiųjų metalų, patvariųjų organinių teršalų – į aplinkos orą išmetami kiekiai.
Vienas didžiausių antropogeninės kilmės teršalų šaltinių yra iškastinio kuro – anglies, naftos – deginimas elektros ir šilumos gamybai, t. p. transporto priemonių vidaus degimo varikliuose. Vykstant šiems procesams į aplinkos orą išmetami didžiausi sieros dioksido ir azoto oksidų kiekiai. Gamybiniai procesai pramonės sektoriuje lemia anglies monoksido, angliavandenilių ir kitų cheminių bei organinių junginių patekimą į aplinkos orą. Didžiausi amoniako kiekiai išsiskiria vykdant žemės ūkio veiklą. Šis ūkinės veiklos sektorius žymiai prisideda ir prie kietųjų dalelių koncentracijos aplinkos ore didėjimo, tačiau didžiausi kietųjų dalelių kiekiai į aplinkos orą patenka iš namų ūkių sektoriaus, ypač kai būstams šildyti naudojamas kietasis kuras – akmens anglys, durpės, mediena.
Dėl vienokios ar kitokios žmonių veiklos į atmosferą patekę teršalai lemia oro, kuriuo kvėpuojama, kokybę. Priklausomai nuo meteorologinių sąlygų, į aplinkos orą patekę teršalai gali būti išsklaidomi aukštesniuose atmosferos sluoksniuose, su krituliais gali būti išplaunami iš atmosferos ir nusodinami į paklotinį paviršių arba kartu su oro masėmis gali būti pernešami dideliais atstumais į kitus regionus. Kai kurioje nors vietovėje ilgesniam laikui nusistovi ramūs, be kritulių orai, teršalai gali kauptis priežeminiame oro sluoksnyje netoli jų išmetimo vietų, o jų koncentracija aplinkos ore gali pasiekti kenksmingą žmonių sveikatai ar aplinkai lygį, t. y. viršyti teisės aktuose nustatytas normas. Oro užterštumas yra reikšmingas žmonių sveikatos būklės rizikos veiksnys, galintis sukelti alergiją, kvėpavimo ir širdies bei kraujagyslių ligas ar jų paūmėjimą. Todėl labai svarbu stebėti oro užterštumo lygį, informuoti gyventojus jam padidėjus ir teikti informaciją sprendimus dėl oro taršos mažinimo priimančioms institucijoms – būtina sudaryti prielaidas imtis efektyviausių priemonių kontroliuoti oro taršą ir galiausiai pagerinti oro kokybę.
Užterštumas
Europos Sąjungos šalyse aplinkos oro užterštumas kietosiomis dalelėmis yra opi problema. Ypač dažnai didelė šio teršalų koncentracija stebima Lenkijos, Čekijos, Bulgarijos, Rumunijos ir didžiausiuose kitų šalių miestuose. Daugelyje tankiai apgyvendintų Europos regionų dėl itin intensyvių transporto srautų neretai viršijamos ir nustatytos azoto dioksido koncentracijos normos, pietinių šalių gyventojai dažnai yra veikiami aukštos ozono koncentracijos.
Aplinkos oro kokybė gali turėti neigiamos įtakos ne tik žmonių sveikatai, bet ir augalijai. Užterštas oras stabdo fotosintezės procesus, kartu mažindamas augalų gebėjimą valyti atmosferą nuo anglies dioksido dujų, kurios labiausiai prisideda prie klimato kaitos.
Vienas iš aplinkos oro taršos mažinimo būdų yra atsisakyti iškastinio kuro ir pakeisti jį alternatyviomis energijos gavybos rūšimis, pvz., saulės, vėjo ir geotermine energija. Net ir tokia atsinaujinančio kuro rūšis kaip mediena laikoma gana reikšmingu oro taršos šaltiniu, todėl sumažėjęs malkų ar medienos granulių deginimas t. p. gali pagerinti oro kokybę. Gaminant švarią energiją yra nepaprastai svarbu mažinti energijos suvartojimą – atsisakyti netaupaus vartojimo, naudoti efektyvesnius elektrinius prietaisus.
Aplinkos oro tarša Lietuvoje
Teršalų koncentracijos matavimai vykdomi didžiausiuose šalies miestuose ir pramonės centruose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Kėdainiuose, Jonavoje, Mažeikiuose ir Naujojoje Akmenėje. Automatinėse oro kokybės tyrimų stotyse nuolat matuojama pagrindinių teršalų, kurių dėl žmonių ūkinės veiklos į aplinkos orą patenka daugiausia – azoto dioksido, sieros dioksido, kietųjų dalelių koncentracija. Matuojama ir ozono koncentracija, nors ozonas dažniausiai tiesiogiai į aplinkos orą neišmetamas jokių gamybinių procesų metu, tačiau veikiant Saulės šviesai ir šilumai susiformuoja atmosferoje iš kitų teršalų, daugiausia iš azoto oksidų ir lakiųjų organinių junginių. Mažiau paplitusių teršalų (tokių kaip benzenas, anglies monoksidas, kai kurie sunkieji metalai – švinas, arsenas, kadmis, nikelis, t. p. policikliniai aromatiniai angliavandeniliai, tarp jų benzo(a)pirenas, benzo(a)antracenas, benzo(b)fluorantenas, benzo(k)fluorantenas, dibenz(a,h)antracenas, indeno(1,2,3-cd)pirenas) koncentracijos matavimai yra mažiau intensyvūs, jie vykdomi tik didžiausiuose šalies miestuose.
Viena iš opiausių oro kokybės problemų Lietuvoje yra pasikartojantys, ypač šaltuoju metų laiku, padidėjusio oro užterštumo kietosiomis dalelėmis epizodai. Dažniausiai tai lemia būstams šildyti naudojamas taršus kietasis kuras (akmens anglys, durpės, malkos, medienos granulės). Ypač tai jaučiama tuose miestuose ar jų rajonuose, kuriuose vyrauja individualūs namai, neprijungti prie centralizuoto šilumos tiekimo sistemos. Nemažai kietųjų dalelių į aplinkos orą patenka ir dėl kelių bei gatvių barstymo smėliu ar jo ir druskų mišiniu, mažinant jų slidumą, siekiant užtikrinti eismo saugumą. Dėl kietojo kuro naudojimo žiemą miestuose padidėja ir benzo(a)pireno koncentracija. Didžiausia azoto dioksido ir anglies monoksido koncentracija paprastai stebima prie intensyviausio eismo gatvių (dėl didžiausių transporto spūsčių), o padidėjusi sieros dioksido, sunkiųjų metalų koncentracija Lietuvos miestų ore stebima itin retai.
-oro tarša
3199