žmonių užteršta Gajanos pakrantė
aplinkõs užterštùmas, medžiagų, preparatų, organizmų ar jų mišinių (teršalų) išmetimas (išleidimas, paskleidimas) į aplinką kaip žmonių veiklos rezultatas, savo pasekmėmis neigiamai veikiantis žmogaus gyvenimo kokybę, ekosistemas. Būna natūralus ir antropogeninis. Pagal taršos padarinius skirstomas į mechaninį, cheminį, biologinį ir vizualinį aplinkos užterštumą. Natūraliai aplinka teršiama, pvz., veržiantis ugnikalniams, vėjui pustant žemės paviršiaus gruntą, garuojant vandenynams, žydint augalams. Nuolat veikia elektromagnetinė Žemės spinduliuotė: nejonizuojančioji (elektromagnetinis laukas) ir jonizuojančioji, kurią skleidžia uolienose, vandenyse ir atmosferoje esantys radionuklidai. Toks aplinkos užterštumas egzistavo visais Žemės evoliucijos etapais ir veikė gyvybės raidą.
Antropogeninis aplinkos užterštumas yra žmogaus veiklos padarinys, sukeliantis aplinkoje neigiamus biologinius, cheminius, fizikinius reiškinius, kurie trikdo nuoseklią biosferos vyksmų tėkmę. Žmogus veikė gamtą nuo seniausių laikų ėmęs naudoti primityviausius darbo įrankius, tačiau šis poveikis buvo pastebimas tik labai nedidelėje teritorijoje. Gausėjant gyventojų, plėtojosi žemdirbystė, dirbamos žemės plotai buvo didinami kertant miškus. Atsirado dirvos erozijos požymių: kuo intensyviau buvo įdirbama žemė, tuo daugiau jos buvo netenkama. Tobulėjant gamybos priemonėms, aplinkos užterštumo padariniai vis didėjo, kilo grėsmė žmonių sveikatai, ėmė nykti augalų ir gyvūnų rūšys. Didžiausi antropogeninio aplinkos užterštumo šaltiniai yra automobilių transportas, pramonės ir energetikos įmonės, dideli gyvulininkystės kompleksai. Nustatyta, kad statybinių medžiagų, energetikos, juodosios ir spalvotosios metalurgijos įmonės, transportas labiausiai teršia atmosferą, o žemės ūkio, maisto ir chemijos pramonė – vandenį. Jos ne tik išmeta į aplinką daug kenksmingų medžiagų, bet ir kelia triukšmą, skleidžia virpesius, išskiria daug perteklinės šilumos.
Gamtinį radiacinį foną didina radionuklidai, patenkantys ant žemės paviršiaus kartu su naudingosiomis iškasenomis, radioaktyviosios iškritos po branduolinio ginklo bandymų, branduolinių objektų avarijų, kai kurie prietaisai (pvz., kompiuteriai). Tam tikras žalingų spindulių dozes žmogus gauna per medicinos procedūras (rentgenografiją, radiofarmacinius preparatus ir kita). Elektromagnetinę nejonizuojančiąją spinduliuotę skleidžia radijo, televizijos stotys, elektroterminės krosnys, aukštosios įtampos kintamõsios (330–500 kV) ir nuolatinės (1500 kV) elektros srovės linijos, pastotės, transformatoriai ir kiti įrenginiai. Aplinkos užterštumo mažinimo priemonės: technologinių procesų tobulinimas (uždarų ciklų ir beatliekės gamybos diegimas), įrenginių sandarinimas, ekranavimas, atliekų rinkimas ir perdirbimas, išmetalų ir nuotekų valymas, perteklinės šilumos naudojimas įvairiems objektams šildyti, moksliškai pagrįstų normų bei standartų kūrimas, tinkamas teritorijų planavimas bei techninių įrenginių išdėstymas.
aplinkos oro tarša (elektrinė kūrenama rusvąja anglimi, Neurath, Vokietija; antroji Europos Sąjungoje pagal anglies dioksido taršą)