apmókestinimas, valstybės įstatymais nustatyta ūkio subjektų, gyventojų mokesčių ir rinkliavų apskaičiavimo ir mokėjimo bei kontrolės sistema.
Apmokestinimo tikslas
Pagrindinis tikslas – gauti valstybės funkcionavimui reikalingų pajamų, tai yra švietimo, sveikatos, valstybės valdymo, krašto apsaugos ir kitoms išlaidoms finansuoti.
Apmokestinimo raida
Valstybių istorinėje raidoje iš mokesčių mokėtojų visada buvo imama tam tikra jų piniginių arba natūrinių pajamų, turto pajamų dalis, keitėsi tik apmokestinimo objektai (šaltiniai) ir principai. Iš pradžių mokesčiai buvo imami natūra, nuo 2 a. – ir pinigais.
Apmokestinimo principai
18 a. anglų ekonomistas A. Smithas suformulavo keturis apmokestinimo principus: kiekvienas moka mokesčius pagal ūkinį pajėgumą (proporcingai pelnui, kurį gauna valstybės globojamas mokėtojas); kiekvienas mokėtojas turi žinoti, kiek, kada ir kaip turės mokėti; kiekvienas mokestis turi būti renkamas mokėtojui patogiausioje vietoje, patogiausiu laiku ir būdu; mokesčiai turi būti sutvarkyti taip, kad žmogus kuo mažiau savo pajamų mokėtų į valstybės iždą.
Šiuolaikiniai ekonomistai taip pat nurodo keturis apmokestinimo principus: teisingumo (didesnius mokesčius moka tie, kurių didesnės pajamos ar turtas); ekonominio efektyvumo (mokesčiai turi kuo mažiau trukdyti rinkos jėgoms, turi skatinti pageidautinas veiklos sritis); administravimo paprastumo (apmokestinimo mechanizmas neturi būti per daug sudėtingas); mokestinių įplaukų produktyvumo ir elastingumo.
Apmokestinimo tarifai
Apmokestinimas gali būti paremtas šiais tarifais: tvirtais (nustatomas fiksuotas mokesčių dydis nepriklausomai nuo pajamų apimties), proporciniais (nepriklausomai nuo gautų pajamų dydžio mokesčiai apskaičiuojami pagal vieningą procentinį tarifą), progresiniais (didesnės pajamos apmokestinamos didesniu tarifu), regresiniais (didėjant gaunamoms pajamoms mokesčių dydis mažėja).
Apmokestinimas Lietuvoje
Lietuvoje 2017 buvo 20 mokesčių į valstybės biudžetą ir 3 tikslinės paskirties įmokos (į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą, Garantinį fondą ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą). Į valstybės biudžetą patenka tiesiogiai nuo pajamų ir turto mokami tiesioginiai mokesčiai (juridinių asmenų pelno, gyventojų pajamų, nekilnojamojo turto, žemės ir kiti) ir į prekių bei paslaugų kainas įtraukti netiesioginiai mokesčiai (pridėtinės vertės mokestis, akcizai, muitai). Daugiau kaip 70 % visų biudžeto pajamų gaunama iš netiesioginių mokesčių.
2434
mokesčiai