apodktinis teiginỹs (gr. apodeiktikos – įtikinamas, neginčytinas), teiginys, kuriuo tvirtinamas ko nors būtinumas. Modalumas būtina apodiktiniu teiginiu kartais neišsakomas, tačiau numanomas. Terminą apodeiktika pradėjo vartoti Aristotelis, juo žymėjęs visiškai tikras, būtinas ir visuotines mokslo tiesas. Šia prasme jis vartojamas ir šiuolaikinėje mokslo metodologijoje. Loginį būtinumą tiria modalinė logika.
314