apodžatūrà (it. appoggiare – paremti, palaikyti), melodinė puošmena, sudaryta iš vieno arba kelių neakordinių garsų, pereinančių į akordinį garsą silpnojoje metro dalyje. Terminas atsirado 16 amžiuje. Vartota 17–18 a. vokalinėje muzikoje.
Nuorodos
Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
| Autorius (-iai) | |
| Redaktorius (-iai) | |
| Publikuota | |
| Redaguota |