„Apollo“
erdvėlaivio Apollo Mėnulio modulis, kylantis nuo Mėnulio paviršiaus (1969)
„Apollo“, Jungtinių Amerikos Valstijų trivietis erdvėlaivis, sukurtas skrieti į Mėnulį. Sudarytas iš pagrindinio modulio (PM), kurį sudaro variklių modulis (VM) bei įgulos modulis (ĮM), ir Mėnulio modulio (MM). Startinė masė apie 45 t, MM masė 14,7 tonos. PM paskirtis – nuskraidinti MM ir 3 astronautų įgulą į selenocentrinę orbitą ir sugrąžinti ją atgal į Žemę. ĮM yra ir nuleidžiamasis aparatas. PM turi vieną pagrindinį ir 16 pagalbinių skystojo kuro raketinių variklių. Pagrindinis variklis naudojamas manevrams skriejimo trasoje, įskrieti į selenocentrinę orbitą ir išskrieti iš jos, trajektorijai koreguoti. Pagalbiniai varikliai naudojami erdvėlaiviui orientuoti (erdvėlaivio orientavimas).
ĮM turi 12 orientavimo sistemos variklių. Leidžiantis ĮM stabdomas aerodinamiškai ir parašiutais (galutiniame etape). MM paskirtis – iš selenocentrinės orbitos nugabenti du astronautus į Mėnulį ir iš Mėnulio juos parskraidinti į ją. MM sudaro tūpimo pakopos modulis (TPM) ir pakilimo pakopos modulis (PPM). PPM turi skriejimo valdymo ir kontrolės sistemas, raketinius variklius startui nuo Mėnulio ir įskrieti į selenocentrinę orbitą. Erdvėlaivyje įtaisyta mokslinė aparatūra Mėnuliui ir jo aplinkai tirti, t. p. įvairios televizijos ir fotoaparatų kameros. Apollo paleidžiamas viena nešančiąja raketa Saturn 5. Starto pozicijoje PM yra sujungtas su nešančiąja raketa taip, kad ĮM būtų viršuje, o MM tarp paskutinės nešančiosios raketos pakopos ir VM. Skriejimo Mėnulio link trasoje moduliai pergrupuojami. PM atsiskiria nuo MM, apsisuka 180° ir susijungia su ĮM švartavimosi mazgu. Iki Mėnulio Apollo skrieja apie 2,5 paros. Priartėjęs prie Mėnulio Apollo tampa dirbtiniu Mėnulio palydovu. Du astronautai pereina į MM, šis atsiskiria nuo PM ir nusileidžia Mėnulyje. Trečiasis astronautas lieka PM. Mėnulyje astronautai išbūna 20–70 h. Atlikę tyrimų programą astronautai su PPM startuoja nuo TPM, kuris lieka Mėnulyje. Selenocentrinėje orbitoje PPM susijungia su PM, iš Mėnulio grįžę astronautai pereina į ĮM. PPM atskiriamas nuo PM, po to PM startuoja Žemės link. Prie Žemės ĮM atsiskiria nuo VM ir pereina į leidimosi trajektoriją. Pirmą kartą su įgula skriejo Apollo 7 (paleistas 1968 10 11).
erdvėlaivio Apollo skriejimo schema: 1 – startas iš kosmodromo, 2 – įskriejimas į dirbtinio Žemės palydovo orbitą, 3 – startas Mėnulio link, 4 – erdvėlaivio modulių perrikiavimas, 5 – viršutinės raketos pakopos atskyrimas, 6 – stabdymas, 7 – Mėnulio modulio atskyrimas, 8 – įskriejimas į apskritiminę selenocentrinę orbitą, 9 – stabdymas, 10 – nutūpimas, 11 – startas iš Mėnulio, 12 – pakilimo pakopos modulio sujungimas su pagrindiniu moduliu, 13 – pakilimo pakopos modulio atskyrimas, 14 – įskriejimas į trasą Mėnulis–Žemė, 15 – įgulos modulio atskyrimas nuo variklių modulio, 16 – įskriejimas į atmosferą
Pirmieji astronautai į Mėnulį atskriejo Apollo 11. Apollo Mėnulio modulis 1969 07 20 (UTC 20 h 17 min 40 s) nusileido Mėnulyje, 07 21 (UTC 2 h 56 min) astronautas N. A. Armstrongas išlipo ant Mėnulio paviršiaus.
erdvėlaivio Apollo schema skriejimo Mėnulio link pozicijoje: 1 – variklių modulis, 2 – įgulos modulis, 3 – pakilimo pakopos modulis, 4 – tūpimo pakopos modulis