Grigorjev Apolon (rus. Аполлон Григорьев, Apolonas Grigòrjevas) 1822 07 28Maskva 1864 10 07Sankt Peterburgas, rusų rašytojas, literatūros ir teatro kritikas.
Biografijos faktai ir pažiūros
1838–42 Maskvos universitete studijavo teisę. 1850–56 dirbo slavofilų žurnale Moskvitjanin. Nuo 1861 draugavo su broliais Michailu ir Fiodoru Dostojevskiais, dirbo jų leidžiamuose žurnaluose Vremja (1861–63) ir Ėpocha (1864). Priklausė prie neoslavofilų, bandė sutaikyti slavofilus su zapadnikais. Remdamasis F. W. J. Schellingo ir T. Carlyle’io idėjomis A. Grigorjevas vertino menininko jausmų ir proto sintezę, neigė formos analizę, menas menui koncepciją, sukūrė vadinamosios organinės kritikos metodą; domėjosi etinėmis filosofinėmis meno problemomis, propagavo patriarchalines tautines rusų literatūros savybes, tautos idealą siejo su pirklių luomu.
Apolon Grigorjev
Kritikos darbai
Daugiausia rašė apie rusų literatūrą (M. Lermontovą, A. Gerceną, I. Turgenevą, N. Nekrasovą, F. Dostojevskį), buvo pagrindinis 19 amžiaus vidurio rusų teatro kritikas, kėlė pjesių realizmo ir aktorių vaidybos tikroviškumo klausimus, ypač vertino A. Ostrovskio dramas.
Grožinė kūryba
Sukūrė romantinės poezijos (rinkinys Eilėraščiai / Stichotvorenija 1846, poema Aukštyn Volga / V verch po Volge 1862), joje vyrauja nelaimingos meilės, čigonų romanso motyvai.
Parašė atsiminimų (Mano literatūriniai ir doriniai klaidžiojimai / Moi literaturnye i nravstvennye skital′čestva, išspausdinta 1862–64, pavadinimu Atsiminimai / Vospominanija išleista 1930).
3024