apostãzė (gr. apostasis – atsitraukimas, atskilimas), sąmoningas, savarankiškas atsimetimas nuo kurios nors religijos, Bažnyčios, pasitraukimas iš dvasininkų luomo, vienuolystės. Ankstyvosios krikščionybės metu apostazė laikyta sunkiu nusikaltimu Bažnyčiai, nuo 4 a. – valstybei. Atsimetusieji vadinti apostatais (atskalūnais). Viduriniais amžiais jie buvo persekiojami, dažnai baudžiami mirtimi, turtas konfiskuojamas.
Nuorodos
Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
| Autorius (-iai) | |
| Redaktorius (-iai) | |
| Publikuota | |
| Redaguota |