apoteòzė (gr. apotheōsis – sudievinimas), įžymių žmonių sudievinimas, būdingas politeistinėms religijoms. Ypač ryškus graikų mitologijoje. Sudievinamasis turėjo būti dievo giminaitis (Achilas, Heraklis, Enėjas, Romulas). Tokio herojaus mirtingąsias ląsteles išvalydavo ugnis (Heraklis susidegina ant laužo ir patenka į Olimpą). Dievų titulus žyniai suteikdavo ir istoriniams asmenims (Aristogeitonas, Likurgas), vėliau buvo sudievinami ir gyvieji (daugelis Romos imperatorių, net jų šeimos nariai ir favoritai). Jų garbei statytos šventyklos, rengtos šventės. Įsigalint monoteistinei religijai apoteozė išnyko.
1825