aprãksija (apraxia; gr. neveiklumas), aukštosios nervinės veiklos sutrikimas, nesugebėjimas atlikti tikslingų veiksmų, kai ligonis nėra paralyžiuotas ir jo judesių koordinacija nesutrikusi. Tokiu atveju dešiniarankiam žmogui būna pažeista kairiojo galvos smegenų pusrutulio momeninės skilties žievė ar didžioji smegenų jungtis. Apraksija pasitaiko po insulto, galvos smegenų uždegimo ar traumos, dėl smegenų naviko. Ligonis nesugeba nusirengti, apsirengti, pavalgyti, uždaryti durų. Apraksija būna idiatorinė (ligonis nesugeba atlikti veiksmo, bet parodžius jį tiksliai pamėgdžioja), motorinė (negali ir parodyto veiksmo pakartoti) bei konstrukcinė (erdvinė, kai nesugeba detalių sujungti į visumą, pvz., iš degtukų sudėti namo, iš raidžių surinkti žodžio).
1143