apreiškimas

apreiškmas, krikščionybės teologinė kategorija, įvardijanti Dievo savęs paliudijimą, esmę ir veikimą. Apreiškimas yra gamtinis (regimoji kūrinija, per kurią Dievas pažįstamas protu ir juslėmis) ir antgamtis (Švenčiausioji Trejybė, Dievo sūnaus įsikūnijimas, stebuklai, pranašystės). Dievas pats apsireiškia žmonėms arba įvairiais ženklais perduoda (apreiškia) tikėjimo tiesas pranašams, šventiesiems. Dievas atsiuntė savo Sūnų gyventi tarp žmonių. Jėzus Kristus užbaigė apreiškimą, jį sutvirtino dieviškais žodžiais ir darbais, ženklais, stebuklais, ypač savo mirtimi ir prisikėlimu. Evangeliją Jėzus Kristus įsakė skelbti apaštalams, o jie mokymą perleido vyskupams. Dabar aiškinimo autoritetas (lot. magisterium) suteiktas Katalikų Bažnyčiai. Apreiškimas priimamas tikėjimu, o ne protu; jo esmė – neklystamumas. Dievo apreiškimą Krikščionių Bažnyčios išpažįsta kaip baigtą ir nekintamą. Protestantai apreiškimo šaltiniu laiko tik Šv. Raštą, katalikai ir stačiatikiai – Šv. Raštą ir Tradiciją. Vatikano II susirinkime 1965 priimta konstitucija Apie Apreiškimą.

47