Apreiškimas Jonui

Apreiškmas Jõnui, Apokalpsė, Naujojo Testamento knyga, įeinanti į Apaštalų raštus. Pasak Tradicijos, Apreiškimą Jonui parašė apaštalas ir evangelistas Jonas apie 95 Patmo saloje. Pagal žanrą Apreiškimas Jonui priskiriamas apokaliptinei literatūrai; jos ištakų galima įžvelgti Senojo Testamento (Dan 7–12; Iz 24–27; Ez 38–39; Jl 2–4; Zch 9–14), Naujojo Testamento (Mk 13; Mt 24; Lk 21) knygose ir apokrifuose. Apreiškimą Jonui sudaro: įžanga (1, 1–8), laiškai septynioms Mažosios Azijos bažnyčioms (1, 9–3, 22), pranašiškieji regėjimai (4, 1–22, 5) ir pabaiga (22, 6–21). Siužeto motyvai, simboliai, pasakojimo stilius ir žodynas susiję su Senuoju Testamentu, tačiau rodo Jėzaus Kristaus išganymo turinį.

Apreiškimo Jonui siužetai ir motyvai (Avinėlis, Alfa ir Omega, Paskutinis teismas ir kita) nuo 3 a. naudoti krikščioniškojoje ikonografijoje, vėliau paplito dailėje (A. Düreris, L. Cranachas, H. Holbeinas Jaunesnysis, Tintoretto, H. Boschas, P. Bruegelis Vyresnysis, P. P. Rubensas, El Greco ir kt.), grožinėje literatūroje (Dante Alighieri, V. Rozanovas, V. Blasco Ibáñezas, H. Böllis). Apreiškimo Jonui literatūrinių komentarų parašė O. Milašius (Apreiškimo raktas, Iššifruotas Apreiškimas šventajam Jonui, abu 1938), įvaizdžių yra lietuvių poezijoje (V. Mykolaitis-Putinas, B. Brazdžionis).

2919