apretavimas

apretãvimas (vok. Appretur < pranc. apprêter – padailinti), tekstilės gaminių (audinių, megztinių gaminių, kartais verpalų) apdorojimas apretais (tam tikros sudėties tirpalais), suteikiančiais jiems norimų savybių. Gaminiai įmirkomi praskiestame aprete, jo emulsijoje ar suspensijoje, nuspaudžiami, džiovinami ir (dažniausiai) termiškai fiksuojami 120–170 °C temperatūroje bei plaunami; kartais terminis fiksavimas keičiamas kalandravimu (kai norima įspausti raštą, gauti audinį, panašų į krepą). Medvilniniai ar lininiai gaminiai, apretuoti karbamidinėmis, melamino formaldehidinėmis dervomis, mažiau glamžosi, mažiau traukiasi skalbiami, o pridėjus dar krakmolo ar vandenyje tirpių celiuliozės esterių tampa standesni. Silicio organiniais junginiais arba aliuminio ir chromo muilais apdoroti gaminiai neįgeria vandens, kalcio chloridu – beveik nedega, cinko, švino, vario, kadmio ir kitomis kompleksinėmis sunkiųjų metalų druskomis – įgyja baktericidinių savybių, titano, cinko, aliuminio oksidais ar mineraliniais pigmentais – mažiau tepasi, epoksidinių dervų ir aminų mišiniais bei kitais polielektrolitais – nesielektrina, organiniais fluoro junginiais – atsparesni tepalams. Apdorojama tolydinio audinių apretavimo įrenginiuose; jų svarbiausios dalys – mirkymo ir džiovinimo mašinos, terminio fiksavimo kamera, plovimo vonia, audinio riestuvas.