aprobãcinė ètika, etikos kryptis, nagrinėjanti dorovės normų laikymąsi, kai remiamasi Dievo, asmenybės arba visuomenės autoritetais. Dėl jų galios elgesio normos tampa visiems privalomos, verčiančios žmones besąlygiškai paklusti. E. Frommas aprobacinę etiką vadino autoritarine, nes autoritetas priimamas iš įpratimo arba baimės.
131