Ãpsas (bltr. ir rus. Опса, Opsa), miestelis Baltarusijoje, Breslaujos rajone, 16 km į rytus nuo Lietuvos sienos. 674 gyventojai (2010). Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia (pastatyta 20 a. pradžioje).
Istorija
Minimas 1500. Nuo 1569 seniūnijos centras, iki 1795 priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. 1676 minima bažnyčia. 1794 05 13 Apse įvyko didelės Abiejų Tautų Respublikos sukilėlių kautynės su Rusijos kariuomene. 18 a. įsteigta mokykla. 1795–1843 Apsas priklausė Rusijos imperijos Vilniaus, 1843–1915 Kauno gubernijoms, 1920 07 21–10 09 – Lietuvos Respublikai. 1790 buvo 19 sodybų, 1859 – 11 (163 gyventojai), 1921 – 106 (714 gyventojų).
Lietuviai
Apsas yra išlikusių šiaurės rytų lietuvių etninių žemių (Apso salõs) centras. 1908 Apso valsčiuje lietuviškai dar kalbėjo 65 % gyventojų. Lenkijos okupacinės valdžios statistikos duomenimis, 1921 iš 8187 gyventojų 1135 (14 %) buvo lietuviai. 1931 valsčiuje, oficialiais duomenimis, gyveno 3442 lietuviai. 1925–37 Apso valsčiuje veikė Šv. Kazimiero draugija, turėjusi skyrius 17 kaimų, ir Ryto draugija, 9 kaimuose įsteigusi vaikų darželius, mokyklas, skaityklas. 1956, 1958, 1972, 1976, 1988 ir vėliau Apso lietuvių salą tyrė Lietuvos mokslų akademijos ekspedicijos. Apie 60 kaimų (Adomėniškė, Damošiai, Dvarčiniai, Misos, Pelekai, Petkūniškė, Šalakandžiai, Vainiūnai, Zabarninkai ir kitos) gyventojai mokėjo lietuviškai (1958). 1997 išleista J. Kudirkos knygelė Apso ir Pelekų lietuviškoji kultūra. 2001 Apso apylinkėse (Pelekuose, Vainiūnuose, Ūsionyse) veikė Breslaujos rajono lietuvių draugijos įkurtos lituanistinės mokyklos.
Apso apylinkių lietuviai prie Pelekų bažnyčios (1999)
2392