apsaugos zona
apsaugõs zonà, ribotos ūkinės veiklos teritorija prie vandens telkinių, paminklų ir gamybos objektų. Skirstoma į vandens telkinių, paminklų ir sanitarinę. Vandens telkinių apsaugos zona yra natūralios augalijos (medžių, krūmų, daugiamečių žolių) juosta, paliekama prie upių, ežerų, tvenkinių, griovių. Ji saugo vandens telkinį nuo kenksmingų medžiagų, sutvirtina krantus, gerina ekologines ir rekreacines aplinkos sąlygas. Šios apsaugos zonos plotis priklauso nuo telkinio dydžio, jo krantų nuolydžio, padėties. Prie ežerų ir tvenkinių, kurių plotas daugiau kaip 100 ha, bei upių, kurių baseinas daugiau kaip 100 km2, paliekama 500 m apsaugos zona, o prie mažesnių ežerų ir upių – 200 m pločio. Jei netoli vandens telkinio yra miestas (apie 3 km) arba gyvenvietė (apie 1 km), apsaugos zona gali būti paliekama platesnė. Apsaugos zonoje draudžiama statyti naftos produktų, trąšų, chemikalų sandėlius, įrengti sąvartynus, kapines, šlaituose plynai kirsti medžius ir krūmus. Paminklų apsaugos zona paliekama prie gamtos, istorinių ir kultūrinių paminklų. Šioje zonoje gali būti šienaujamoji pieva, dekoratyviniai želdiniai (nestelbiantys paminklų); draudžiama dirbti žemę: apie 2 m nuo paminklu laikomo medžio ar saugomo akmens, apie 5 m nuo smegduobių, apie 25 m nuo atodangų, kopų, ozų, visų istorinių ir kultūrinių paminklų. Sanitarinė apsaugos zona skiria gyvenamuosius ir visuomeninius pastatus nuo objektų, kurie išskiria į aplinką žalingus, nemalonaus kvapo produktus. Tokia apsaugos zona paliekama prie triukšmo, virpesių, ultragarso, radijo bangų, jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių. Ji apželdinama dekoratyviniais krūmais, apsodinama medžiais; gali būti įrengiami augalų daigynai, medelynai, statomi grūdų, vaisių, daržovių ar bulvių sandėliai bei gamybiniai objektai (pirtys, skalbyklos bei kitos įmonės, kurios išskiria nelabai kenksmingus produktus). Tokioje zonoje draudžiama statyti sporto statinius, mokyklas, vaikų, gydymo ir profilaktikos įstaigas. Plotis nustatomas pagal žemės ūkio gamybos įmonių ir objektų sanitarines normas.
1878