apsinuõdijimas, intoksikãcija (lot. in – į + gr. toxikon – nuodai), liguisti organizmo pakitimai, sukeliami į jį patekusių arba jame susidariusių nuodingųjų medžiagų. Nuodai gali patekti per virškinamąjį traktą, kvėpavimo takus, prasiskverbti pro odą, akių gleivinę. Apsinuodijimas gali būti ūminis (kai į organizmą patekus nuodų savijauta staigiai pablogėja) ir lėtinis (sukelia per ilgą laiką nuolatos į organizmą mažomis dozėmis patenkantys nuodai). Atsitiktinis apsinuodijimas skirstomas į buitinį (išgeriama nuodų apsirikus), profesinį, kai dirbama su nuodingosiomis medžiagomis (žemės ūkyje apsinuodijama insekticidais, įvykus avarijai chemijos įmonėje), ir apsinuodijimas, kai gydomasi be gydytojo priežiūros. Kartais apsinuodijama bandant nusižudyti, išgėrus, įsišvirkštus ar prisikvėpavus nuodingų medžiagų – tai sąmoningas apsinuodijimas. Galima apsinuodyti alkoholiu, jo surogatais, narkotinėmis medžiagomis, kartais apsinuodijama maistu, užkrėstu mikrobais arba jų išskiriamais nuodais (maisto toksinės infekcijos). Sergant kepenų, inkstų, medžiagų apykaitos ligomis susikaupia medžiagų apykaitos produktų, kurie nuodija organizmą (autointoksikacija). Apsinuodijimo požymiai priklauso nuo nuodų rūšies, dozės ir organizmo reakcijos. Gali būti silpna, svaigti galva, pykinti iki gyvybei pavojingų sutrikimų (komos, kolapso, plaučių edemos, ūminio kepenų, inkstų nepakankamumo). Gydant svarbu kuo greičiau suteikti pirmąją pagalbą – šalinti nuodus iš tos vietos, kur jie pateko (virškinamojo trakto, akių, odos), ir kreiptis į medicinos įstaigą.
2977