apskritiẽs mokyklà, Lenkijos ir Lietuvos Valstybės 1774 Edukacinės komisijos įsteigta vidurinė mokykla. 1783–1803 apskrities mokyklos vadintos apygardėlės mokyklomis.
19 a. Vilniaus švietimo apygardoje apskričių mokyklos buvo trijų, keturių arba penkių klasių (kai kurios klasės buvo dvimetės), mokslas trukdavo šešerius metus. Prie apskrities mokyklos veikė parengiamosios klasės. Pagal mokymo programą beveik prilygo gimnazijoms. Buvo mokoma lotynų, lenkų ir rusų (nuo 1803) kalbų bei literatūros, vokiečių, prancūzų kalbų, geografijos, istorijos, dorovės (iki 1826), tautų teisės ir politinės ekonomijos pagrindų (iki 1831), fizikos, matematikos, piešimo, dailyraščio, tikybos (nuo 1826). Dėstyta lenkų kalba. Baigusieji galėdavo studijuoti universitetuose. 1803 mokėsi 2275 mokiniai. Daugumą apskričių mokyklų išlaikė vienuoliai.
Iki 1831 sukilimo Vilniaus švietimo apygardoje veikė 59, po sukilimo – 22 apskrities mokyklos. 1831–1841 uždarytos Vilniaus, Merkinės, Barūnų, Padubysio, Naugarduko, Dotnuvos, Kolainų, Lydos, Žemaičių Kalvarijos, Raseinių, Ukmergės, Troškūnų apskrities mokyklos. Kitos tapo penkių klasių valdinėmis bajorų apskrities mokyklomis.
Nuo 1840 skirstytos į filologines, komercines, agronomines bei technines. 1848 iš programų išbraukus lotynų kalbą ir 1850 į gimnazijų programas įtraukus gamtos ir teisės mokslus, be papildomų egzaminų iš apskrities mokyklos pereiti į gimnaziją ir stoti į universitetą nebebuvo galima. 1858 sumažintas penkių klasių apskričių mokyklų skaičius, kai kurios reorganizuotos į trijų klasių nepilnąsias vidurines mokyklas (7 dešimtmečio pradžioje veikė 8 nepilnosios vidurinės apskrities mokyklos).
1878 apskrities mokyklos pagal 1872 nuostatus reorganizuotos į dviklases miesto mokyklas.
2271
apskričių mokyklos