aptaisa, paveikslo, skulptūros, knygos danga. Dirbti iš tauriųjų arba spalvotųjų metalų, medžio, tekstilės (dar vadinami rūbu). Puošti įvairios technikos vyraujančio stiliaus ornamentais, brangiaisiais ar pusbrangiais akmenimis. Aptaisus darė auksakaliai.
psalmyno aptaisai (sidabras, aksomas, apie 1610–20, Nyderlandai, Metropolitano meno muziejus Niujorke)
Atsirado apie 6 a. Bizantijos krikščioniškojoje dailėje. Buvo tikinčiojo aukos arba dėkingumo už suteiktas malones išraiška. Paveikslų aptaisai buvo ištisiniai (dengė visą paveikslą arba turėjo išpjovas figūroms, veidams ir rankoms) ir daliniai (dažniausiai dengė personažų karūnas, drabužius, atributus). Rytų kraštų krikščioniškajai dailei būdingi ištisiniai aptaisai. Bizantijos, Graikijos, Sakartvelo, Rusijos ikonų fonas būdavo uždengiamas meniškai dekoruotais sidabro, aukso lakštais, atviros paliekamos figūros, vėlesniais laikais – atviri tik šventųjų veidai ir rankos. Daliniai aptaisai buvo paplitę Lietuvos, Lenkijos ir jų kultūros paveiktų šalių – Baltarusijos, Ukrainos, Latvijos – katalikiškosiose dalyse. Senosios knygos būdavo aptaisomos brokatais, sidabro lakštais arba paskiromis kalstytomis plokštelėmis, kartais daromas visas sidabrinis viršelis. 17–18 a. puošniais metalo aptaisais buvo dengiamos šventųjų statulos (Loreto Marijos, Nukryžiuotojo). Nuo 20 a. aptaisai beveik nebedaromi.
ikonos Dievo motina su kūdikiu aptaisai (sidabras, auksas, brangakmeniai, perlai, emalis, 13–15 a.)
Aptaisai Lietuvoje
stebuklingojo Trakų Dievo Motinos paveikslo aptaisai (sidabras, auksavimas, 17 a. pradžia, Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia Trakuose)
Lietuvoje bažnytinių paveikslų aptaisai minimi 16 a. istoriniuose šaltiniuose, išliko iš 17 a. vidurio. Jiems atsirasti Lietuvoje turėjo įtakos gretimų ir Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei pavaldžių stačiatikių kraštų kultūra. Paplitimą skatino baroko laikotarpiu sustiprėjęs šventųjų atvaizdų kultas. Stebuklingais skelbiamus paveikslus vainikuodavo specialiais, kartais labai prabangiais aptaisais, vadinamaisiais vainikais, drabužius puošdavo meniškai ornamentuotais sidabro aptaisais. Trakų Dievo Motinos paveikslas 1718 buvo iškilmingai vainikuotas popiežiaus Klemenso XI atsiųstomis auksinėmis karūnomis. Provincijoje aptinkami mediniai drožinėti ir auksuoti paveikslų aptaisai. Iš istorinių šaltinių žinomas paprotys Marijos atvaizdus puošti prabangiais audinių apdarais, nusagstytais tikinčiųjų suaukotais papuošalais.
paveikslo Švč. Mergelė Marija su Vaikeliu aptaisai (sidabras, auksavimas, 17 a. vidurys, Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia)
3089
paveikslo Švč. Mergelė Marija aptaisai (sidabras, 17 a.–18 a. pradžia, Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia Linkuvoje)