aptvėrmai, bendruomeninių žemių padalijimas į individualius žemės sklypus 12–19 a. Anglijoje. Vietoj rėžiuose valdytos žemės gautas sklypas buvo aptveriamas tvora (iš čia kilęs terminas, angl. enclosure) ir dažniausiai paverčiamas avių ganykla.
Aptvėrimai prasidėjo 12 a., 1450–1640 paspartėjo – didėjo vilnos paklausa gelumbei austi. Iš pradžių apėmė dirvonuojančias žemes ir bendruomenines ganyklas, nuo 15 a. pradžioje ir ariamąją žemę. Aptvėrimus vykdė didieji žemvaldžiai lendlordai, vidutinieji ir smulkieji dvarininkai džentriai, turtingieji valstiečiai jomenai. Iki 17 a. vidurio aptvėrimai buvo daugiau vietinio pobūdžio, vyko pagal susitarimą, perkant žemes, kartais panaudojant prievartą (iki 1607 aptverta tik apie 200 000 ha, arba apie 2,8 % visos dirbamosios žemės). Per aptvėrimus dalis valstiečių (1455–1607 apie 50 000 žmonių) neteko žemės, kartu ir darbo. Dėl to 1549 kilo sukilimas Rytų Anglijoje, 1607 – Vidurio Anglijoje. 17 a. viduryje aptvėrimams priešinosi leveleriai ir digeriai. 17 a. antroje pusėje aptvėrimus pradėta reglamentuoti lordo kanclerio aktais. Visiškai įteisinti 18–19 a. parlamento aktais, 1750–1860 aptvėrimai vėl paspartėjo (1700–1845 aptverta apie 2,4 mln. ha žemės).
Iki 19 a. pabaigos aptvėrimai panaikino bendruomeninę žemės nuosavybę. Kaime paspartino naujų kapitalistinių santykių plėtrą, iš esmės pakeitė Anglijos žemės ūkio struktūrą. Įsivyravo dideli ūkiai, galėję efektyviau naudoti naujausią techniką. Dėl aptvėrimų daug žmonių neteko pragyvenimo šaltinio – jie vyko į užjūrių kolonijas, tapo darbo jėga besivystančiai pramonei. 19 a. aptvėrimai t. p. buvo vykdomi Škotijoje ir Airijoje, bet mažesniu mastu.