Apùlija (Puglia), sritis Italijos pietryčiuose, prie Adrijos ir Jonijos jūrų.
Apima Bari metropolinį miestą ir 5 provincijas: Barlettos-Andrijos-Trani, Brindisi, Foggios, Leccės, Taranto.
Nuo Albanijos Apuliją skiria Otranto sąsiauris, pietuose yra Taranto įlanka, šiaurėje – Manfredonijos įlanka.
Plotas 19 362 km2. 3,89 mln. gyventojų (2024). Centras – Bari (316 200 gyventojų, 2024); kiti miestai (tūkst. gyventojų, 2024): Taranto (186,8), Foggia (145,7), Lecce (94,4), Brindisi (82,3).
Apulijos šiaurės vakaruose yra neaukšti Daunijos kalnai (didžiausias aukštis 1152 m, Cornacinijos kalnas), viduryje – Le Murgijos kalnai, Gargano pusiasalyje – Gargano masyvas (didžiausias aukštis 1056 m, Calvo kalnas). Tarp Gargano masyvo ir Daunijos kalnų yra žema aliuvinė Tavolierės lyguma, Salentinos pusiasalio pietuose – kalvota lyguma.
Klimatas mediteraninis, sausas. Bari sausio vidutinė temperatūra 9, liepos 24 °C. Per metus iškrinta apie 600 mm kritulių. Miškai ir krūmai užima 8 % Apulijos teritorijos. Auga visžaliai krūmynai – makija, aukščiau – bukų, pušų, ąžuolų giraitės. Gargano nacionalinis parkas.
Kasama boksitai, gaunama marmuras, gamtinės dujos, jūros druska. Juodoji metalurgija (Taranto lydomas plienas), laivų statyba, naftos perdirbimas ir naftos chemija, automobilių, statybos ir žemės ūkio mašinų, baldų gamyba, tekstilės, gumos, avalynės, siuvimo, maisto (vyno, alyvų aliejaus, tabako, žuvų), cemento pramonė. Didžiausios bendrovės: ILVA (plieno lydymas), Enichem (naftos chemija), FIAT‑Geotech (žemės ūkio mašinų gamyba). Žemės ūkio naudmenos užima 80 % Apulijos teritorijos. Subtropinė žemdirbystė (auginama alyvmedžiai, vynmedžiai, datuliniai finikai, migdolai, tabakas, vilnamedžiai, daržovės, citrusiniai augalai). Tavolierės lygumoje ir Salentinos pusiasalyje auginami kviečiai. Avininkystė (kalnuotose vietovėse). Žvejyba. Didžiausi uostai – Bari, Brindisi, Taranto. Pajūrio kurortai.
2097
242
Istorija
1 tūkstantmečio prieš Kristų pradžioje Apulijoje apsigyveno ilyrų gentys japigai, daunai, mesapai, vėliau apulai. Nuo 8 a. prieš Kristų kolonijas steigė graikai. 4 a. prieš Kristų užkariauta Romos. Ankstyvaisiais viduriniais amžiais valdoma ostgotų, langobardų, nuo 774 Bizantijos. 8–9 a. kentėjo nuo arabų antpuolių.
1043 užkariauta normandų, kurie įkūrė Apulijos kunigaikštystę (1154 gavo iš popiežiaus leno teisę ją valdyti). 1127 prijungta prie Sicilijos karalystės. Suklestėjo valdant Frydrichui II (1197–1250). 1282–1504 priklausė Neapolio, 1504–1860 Abiejų Sicilijų Karalystei (1806–15 buvo užimta Prancūzijos). 1860 atiteko Italijai.
2271